Naujienos

Ankstyvas pavasaris – pats geriausias metas susipažinti ir prisirinkti gydomųjų augalų. Todėl gegužės 19 d. kvietėme susidomėjusius į žaluma dvelkiančią paskaitą-diskusiją „Vaistažolių vartojimas tradicinėje kinų medicinoje ir Lietuvoje“, kurioje du žolininkai ekspertai iš savo perspektyvų pristatė gegužės mėnesį augančius vaistinius augalus. Paskaitoje klausytojai turėjo progą ne tik išgirsti, bet ir sužinoti, kaip vaistažoles teisingai atpažinti, surinkti ir tinkamai paruošti vartojimui. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gegužės mėnesį augančius augalus – kiaulpienę, dilgėlę ir garšvą.

Paskutinįjį gegužės mėnesio penktadienį, gegužės 27 d. kvietėme visus – ir studentus ir bičiulius, apsilankyti mūsų institute. Šią popietę skyrėme susipažinimui su kinų kultūra per Laozi išmintį ir tikrą kinišką arbatą.

Balandžio 20 d. žymėjome kinų kalbos dieną, kurią įsteigė Jungtinės Tautos. Kinų kalbos diena skirta daugiakalbystei ir kultūrų įvairovei paminėti. Kinų kalba garsėja kaip viena sudėtingiausių kalbų, ir pirmiausia, galbūt dėl to, kad turi gilias istorines šaknis ir gyvuoja jau tūkstančius metų, o rašmenys nuo pradinio pavidalo ne taip stipriai pakito.

Minėdami šią progą kvietėme susidomėjusius pasiklausyti viešos paskaitos apie kinų kalbą.

Kovo 24 d. įvyko vieša paskaita „Bodhisattvos idealas Kinijoje: istorija ir dabartis“, kurią skaitė Eötvöso Lorándo universiteto (Vengrija) doktorantas, kiniško budizmo tyrinėtojas Gediminas Giedraitis. Paskaitos metu buvo aptartas budizmo įsitvirtinimas Kinijoje, bodhisattvos samprata, pagrindinės sąvokos, taip pat apžvelgti pamatiniai Mahajanos budizmo tekstai.

Kovo 15 dieną sostinės progimnazijoms plačiai atvėrėme Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto duris. Sudalyvauti pirmojoje šį pavasarį organizuotoje edukacinėje programoje atvyko Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos septintokai. Šį kartą moksleiviams pasiūlėme tris temas: vaiduokliai ir protėvių garbinimas Kinijoje, pažintinė Šaolino vienuolyno kovos menų treniruotė bei trumpa įžanginė pamoka apie kiniškus rašmenis.

Tikriausiai kiekvienam, besidominčiam Kinijos filosofijomis: konfucianizmu, daoizmu ir budizmu, kilo klausimas kaip jos dera kartu ir kokios diskusijos tarp jų iškyla. Kovo 3 d. Rytų filosofinių sistemų ir religijų tyrinėtojas, dr. Tadas Snuviškis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) viešojoje paskaitoje „Žvelgiant į tris Kinijos filosofijas: konfucianizmo ir daoizmo polemika su budizmu“ aptarė šių trijų filosofijų pagrindines savybes ir tarp jų kylančius ginčus nuo tada, kai budizmas paplito Kinijoje.

VU Konfucijaus institutas pristato projektą „Daoizmo idėjų pasaulis Laozi tekstuose“ ir kviečia susipažinti su vieno žymiausių kinų išminčių Laozi (老子，Lǎozǐ) mokymu, kurio išmintis ne tik padarė didžiausią įtaką formuojant kinų pasaulėvoką ir kultūrą, bet ir padarė įtaką visam Rytų Azijos regionui, o mūsų laikais sulaukė susidomėjimo ir kituose pasaulio kampeliuose. Atrinkome 20 žinomiausių išminčiaus citatų, kurios persikels ant plakatų ir kas savaitę Facebook socialiniame tinkle dalinsimės su jumis po vieną iš jų.

Vasario 3 d. įvyko knygų pristatymas-diskusija: „Kristus ir Konfucijus: ugdantis dialogas“, kuriame dalyvavo prof. kun. Romualdas Dulskis, dr. Vytis Silius (Sun Yat-sen universitetas, Kinija) ir prof. Audrius Beinorius (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, VU). Renginio metu buvo pristatytos autoriaus prof. kun. Romualdo Dulskio knygos - „Evangelija pagal Konfucijų. Konfucianistinis išminties kelias ir jo svarba krikščionybei“ (2021) ir „Konfucijus ir Kristus. Konfucianistinė žmogaus pašaukimo vizija krikščioniškam kontekstui“ (2018), bei analizuotos pagrindinės šių knygų mintys.

Paskutinįjį prieššventinį penktadienį parengėme dovaną mūsų universiteto sinologijos specialybės 1-ojo ir 2-ojo kurso studentams ir pakvietėme į pirmąsias nuotolines kaligrafijos dirbtuves. Rodos pandemijos laiku jau įpratome mokytis ir dirbti nuotolyje, tačiau išbandyti kaligrafiją, tai ir nauja patirtis ir galbūt dar viena paskata tobulėti.