Tradicinis kinų kalendorius yra viena seniausių nenutrūkstamai naudojamų laiko skaičiavimo sistemų pasaulyje, priskiriama lunisoliarinių kalendorių tipui, nes jis jungia mėnulio ir saulės kalendorius, paremtus mėnulio fazių ir saulės judėjimo stebėjimu. Kinų kalba kalendorius vadinamas 历/曆 (lì), o tradicinėje vartosenoje dažnai sutinkamas terminas 农历/農曆 (nónglì), pažodžiui reiškiantis „žemdirbių kalendorių“. Kalendoriaus hieroglifo tradicinė forma曆 sudaryta iš saulės ženklo 日ir 秝, vaizduojančio lygiagrečiai augančius javų stiebus (禾), simbolizuojančius tvarką erdvėje ir laike. Tai rodo glaudų kalendoriaus ryšį su žemdirbyste ir saulės padėtimi ir atskleidžia esminę jo funkciją – suderinti žmogaus veiklą su sezoniniais gamtos ciklais. Kalendorius ne tik matuoja laiką, bet ir reguliuoja žemės ūkio darbus, religines praktikas, sezoninius ciklus bei socialinį gyvenimą.
Kalendoriaus struktūra
Kinų kalendorius susideda iš dvylikos mėnesių 月(yuè), kurių pradžia sutampa su jaunatimi. Kiekvienas mėnuo turi 29 arba 30 dienų, todėl metai sudaro apie 354 dienas. Kadangi tai yra trumpiau nei Saulės metai, kas dvejus ar trejus metus įterpiamas papildomas mėnuo – 閏月 (rùnyuè).Tokiu būdu palaikoma pusiausvyra tarp Mėnulio ciklų ir metų laikų kaitos. Naujieji metai 新年 (xīnnián) paprastai prasideda antrąją jaunatį po žiemos saulėgrįžos 冬至 (dōngzhì).
Kertinis kalendoriaus elementas - 24 saulės metų ciklo tarpsniai – 节气/節氣 (jiéqì), kurie padalija metus į 24 lygius laikotarpius pagal Saulės padėtį ekliptikoje (kas 15°). Kiekvienas tarpsnis atitinka konkrečius sezoninius klimato pokyčius ir trunka apie 15 dienų. Pavyzdžiui, 立春 (lìchūn, pažodžiui „stoja pavasaris“) žymi pavasario pradžią, o 冬至 (dōngzhì) – žiemos saulėgrįžą, kuri laikoma pagrindiniu kalendoriaus atskaitos tašku: ji visada turi patekti į vienuoliktąjį mėnulio mėnesį. Jei tarp dviejų saulėgrįžų susidaro 13 jaunačių, įterpiamas keliamasis mėnuo, kad saulėgrįža vėl „nepabėgtų“ iš savo 11-ojo mėnesio. Tokia sistema rodo glaudų kalendoriaus ryšį su astronominiais stebėjimais ir agrarinėmis praktikomis.
24 saulės metų ciklo tarpsniai
|
Metų laikas |
Tarpsnio pavadinimas |
Kiniškas pavadinimas |
Data |
Prasmė |
|
Pavasaris |
Pavasario pradžia |
立春 (Lìchūn) |
Vasario 4–5 d. |
„Stoja pavasaris“ - šis tarpsnis žymi naujos gyvybės pradžią ir yang energijos kilimą. Kinų astrologijoje būtent ši diena, o ne Naujųjų pagal mėnulio kalendorių pirmoji diena laikoma metams priskiriamo zodiako ženklo virsmo diena. |
|
Lietaus vanduo |
雨水 (Yǔshuǐ) |
Vasario 18–20 d. |
Oras šyla, daugėja lietaus gyvybiškai svarbaus naujam derliui. |
|
|
Vabzdžių pabudimas |
惊蛰/驚蟄 (Jīngzhé) |
Kovo 5–7 d. |
„Pažadinti miegančius vabzdžius“ - senovės kinai tikėjo, kad būtent šiuo metu pasigirstantis pirmasis pavasario griaustinis supurto žemę ir pažadina joje miegančius vabzdžius bei kitus gyvius. Tai kritinis pavasario taškas – gyvybė oficialiai grįžta į žemės paviršių. |
|
|
Pavasario lygiadienis |
春分 (Chūnfēn) |
Kovo 20–22 d. |
„Pavasario dalijimas pusiau" - diena susilygina su naktimi; pavasaris pasiekia savo vidurį ir tobulą pusiausvyrą. Gamtoje prasideda masinis žydėjimas. Žemės ūkyje tai intensyvus sėjos metas, kai svarbi kiekviena saulėta valanda. |
|
|
Tyroji šviesa |
清明 (Qīngmíng) |
Balandžio 4–6 d. |
Oras tampa tyras, o gamta – šviesi; tai laikas lankyti protėvių kapus ir džiaugtis atgimimu. Tikima, jog Protėvių pagerbimo dieną Qingming jie į dangų paleistas aitvaras nusineša per metus susikaupusį liūdesį ir negandas. Iki Qingming nuskinta arbata vadinama 明前茶 míngqián chá ir laikoma itin švelnia, saldesne, turinčia daugiau aromato, mažiau kartumo. |
|
|
Grūdų lietus |
谷雨/穀雨 (Gǔyǔ) |
Balandžio 19–21 d. |
Pavadinimas kilęs iš senovės kinų posakio: „Lietus gimdo šimtą grūdų“ (雨生百谷), pabrėžiant, kad šiuo metu iškritę krituliai yra gyvybiškai svarbūs būsimam derliui. Legenda byloja, kad kai išminčius Cangjie išrado hieroglifus, dangus džiaugėsi ir lijo grūdais. Neatsitiktinai balandžio 20 d. buvo paskelbta Tarptautine kinų kalbos diena. Daugelyje regionų būtent Guyu laikomas paskutiniu idealiu pavasarinės žaliosios arbatos rinkimo momentu. Arbata vadinama雨前茶 yǔqián chá („arbata prieš lietų“). |
|
|
Vasara |
Vasaros pradžia |
立夏 (Lìxià) |
Gegužės 5–7 d. |
„Stoja vasara“ - Gamtoje spartėja augimas, stiprėja šiluma ir aktyvėja gyvybė. |
|
Javai pilnėja |
小满/小滿(Xiǎomǎn) |
Gegužės 20–22 d. |
„Mažoji pilnatvė“. Pavadinimas reiškia, kad javai laukuose jau pradeda pilnėti, bet dar nėra visiškai subrendę. Tradicinėje kinų kultūroje šis metas siejamas su augimo pilnatve, drėgmės gausėjimu ir ankstyvos vasaros pradžia. |
|
|
Sodinimas |
芒种/芒種(Mángzhòng) |
Birželio 5–7 d. |
„Akuotų sodinimas“ – simbolizuoja laiką, kai „akuotuoti kviečiai turi būti skubiai nuimti, o akuotuoti ryžiai – pasodinti“. Žemės ūkio veikla šiaurėje ir pietuose skiriasi: Šiaurėje tuo metu pjaunami subrendę kviečiai ir iškart sėjamos vasarinės kultūros, tokios kaip kukurūzai, sojų pupelės, medvilnė ir soros. Pietuose pagrindinis dėmesys skiriamas vėlyvųjų ryžių daigų persodinimui ir vyksta vadinamoji „triguba skuba“: skubus pirmojo derliaus nuėmimas, dirvos paruošimas ir skubus sodinimas. Tai pats darbingiausias laikas metuose. Jei nespėsi dabar – derliaus nebus. Šiuo metu prasideda „Slyvų lietūs“ (Méiyǔ), kurie atneša būtiną drėgmę ryžiams. |
|
|
Vasaros saulėgrįža |
夏至 (Xiàzhì) |
Birželio 21–22 d. |
Vasaros kulminacija – „vasara pasiekia aukščiausią tašką“. Gamta pasiekia savo yang energijos viršūnę, ima augti yin energija. Dienos pradeda trumpėti, bet karštis tik stiprėja. |
|
|
Mažieji karščiai |
小暑 (Xiǎoshǔ) |
Liepos 6–8 d. |
Prasideda tvankumas. Gamtos ritmas sulėtėja dėl kaitros. Žemės ūkyje svarbiausia tampa drėkinimas, nes saulė greitai džiovina laukus. |
|
|
Didieji karščiai |
大暑 (Dàshǔ) |
Liepos 22–24 d. |
Kaitros ir drėgmės pikas. Gamta atrodo sustingusi tvankumoje. Pasėliams tai sparčiausio augimo metas, jei tik pakanka vandens. |
|
|
Ruduo |
Rudens pradžia |
立秋 (Lìqiū) |
Rugpjūčio 7–9 d. |
„Stoja ruduo“. Nors saulė vis dar kaitri, ryto vėjas atneša pirmąją gaivą. Gamtoje subręsta pirmieji vaisiai. Žemės ūkyje prasideda ankstyvojo derliaus nuėmimas. |
|
Karščių pabaiga |
处暑/處暑(Chǔshǔ) |
Rugpjūčio 22–24 d. |
„Traukiasi karščiai“. Vasaros karščiai pasitraukia, gamta pradeda rimti ir ruoštis vėsesnėms naktims. Metas, kai temperatūra tampa palanki derliui bręsti, bet nebe tokia alinanti. |
|
|
Baltoji rasa |
白露 (Báilù) |
Rugsėjo 7–9 d. |
Tai paukščių stebėjimo metas. Tikima, kad Báilù laikotarpio arbata yra pati saldžiausia, nes arbatkrūmio lapeliai susiduria su pirmąją šalta rasa, bet dar nesušąla. Kai kurių oolongų rudens derlius labai vertinamas. |
|
|
Rudens lygiadienis |
秋分 (Qiūfēn) |
Rugsėjo 22–24 d. |
„Rudens dalijimas pusiau“. Mėnulio garbinimo laikas. Dažnai sutampa su Rudens vidurio švente. Žemės ūkyje tai padėkos už derlių ir jo sandėliavimo metas. Tradiciškai valgomi krabai, kurie šiuo metu yra patys riebiausi ir skaniausi. |
|
|
Šaltoji rasa |
寒露 (Hánlù) |
Spalio 8–9 d. |
Rasa tampa ledinė. Gamtos procesai lėtėja, gyvūnai kaupia atsargas žiemai. Ūkininkai baigia nuimti vėlyvuosius pasėlius. Žmonės kopia į kalnus ir geria chrizantemų vyną. Šaltėjanti rasa verčia žmones autis batus – „po Hánlù basos kojos neturi liesti žemės“. |
|
|
Šerkšno pasirodymas |
霜降 (Shuāngjiàng) |
Spalio 23–24 d. |
„Šerkšno nusileidimas“. Paskutinis rudens etapas, kai rytais žemę papuošia šerkšnas, o lapai nusidažo ryškiausiomis spalvomis. Gamta ruošiasi ilgam miegui, o žemės ūkyje prasideda žiemkenčių sėja. Metas valgyti persimonus. Liaudies išmintis sako: „suvalgysi persimoną per Shuāngjiàng – nebijosi peršalimo“. |
|
|
Žiema |
Žiemos pradžia |
立冬 (Lìdōng) |
Lapkričio 7–8 d. |
„Stoja žiema“ - derlius surinktas, gamta kaupia jėgas ramybės būsenoje. Šią dieną valgomi virtinukai jiaozi, nes jų forma primena ausis – tikima, kad tai padės ausims nenušalti per žiemą. |
|
Mažasis sniegas |
小雪 (Xiǎoxuě) |
Lapkričio 22–23 d. |
Iškrenta pirmasis sniegas, kuris dažnai dar nespėja padengti žemės ilgam. |
|
|
Didysis sniegas |
大雪 (Dàxuě) |
Gruodžio 6–8 d. |
Žemę padengia storas sniego sluoksnis, saugantis gyvybę nuo didelių šalčių. |
|
|
Žiemos saulėgrįža |
冬至 (Dōngzhì) |
Gruodžio 21–23 d. |
Žiemos kulminacija – „žiema pasiekia aukščiausią tašką“. Gamta pasiekia yin energijos viršūnę, bet ima silpnėti, o yang energija stiprėja. Nors šaltis didėja, nuo šiol dienos taps ilgesnės. Gamta kaupia jėgas naujam ciklui. Viena svarbiausių švenčių. Šiaurėje valgomi virtinukai jiaozi, pietuose – ryžių kukuliai tāngyuán, simbolizuojantys šeimos susivienijimą. |
|
|
Mažieji šalčiai |
小寒 (Xiǎohán) |
Sausio 5–7 d. |
Prasideda spiginančių šalčių metas. Gamta visiškai nurimusi. Nors vadinasi „mažuoju“, dažnai būna šalčiausias. Šis laikotarpis dažnai sutampa su Laba švente (腊八), kuri minima 12-ojo mėnesio pagal mėnulio kalendorių 8 dieną. Šventės metu valgoma laba košė iš aštuonių ingredientų, kad sušildytų kūną iš vidaus. Prasideda pasiruošimas Naujųjų metų šventei. |
|
|
Didieji šalčiai |
大寒 (Dàhán) |
Sausio 20–21 d. |
Paskutinis laiptelis prieš pavasarį. Gamtoje šalčiausios dienos, po kurių ratas apsisuks ir pasidės naujas metų ciklas – stos pavasaris – Lìchūn. |
Cikliškumas
Kinų kalendorius pasižymi sudėtinga cikliška struktūra. Vienas svarbiausių elementų yra šešiasdešimties metų ciklas – sudarytas iš Dangaus kamienų – 天干 (tiāngān) ir Žemės šakų – 地支 (dìzhī) kombinacijų. Ši sistema naudojama metų, mėnesių, dienų ir net valandų žymėjimui.
Žemės šakos siejamos su dvylika zodiako gyvūnų, pavyzdžiui:
子 (zǐ) – žiurkė, 卯 (mǎo) – triušis, 辰 (chén) – drakonas. Šis ciklas ne tik padeda tiksliai identifikuoti laiką, bet ir turi astrologinę bei kultūrinę reikšmę.
Be to, dienos kalendoriuje skaičiuojamos nuosekliai per šį ciklą, kuris tęsiasi be pertraukos tūkstančius metų. Tai leidžia tiksliai nustatyti konkrečią datą nepaisant skirtingų kalendoriaus versijų.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pažvelkime į visą 60 metų ciklą, kuriame 10 dangaus kamienų „apsisuka“ 6 kartus, o 12 žemės šakų – 5 kartus:
🔵 1–10
- 甲子 (jiǎ zǐ) – yang medis + žiurkė – 1984
- 乙丑 (yǐ chǒu) – yin medis + jautis – 1985
- 丙寅 (bǐng yín) – yang ugnis + tigras – 1986
- 丁卯 (dīng mǎo) – yin ugnis + triušis – 1987
- 戊辰 (wù chén) – yang žemė + drakonas – 1988
- 己巳 (jǐ sì) – yin žemė + gyvatė – 1989
- 庚午 (gēng wǔ) – yang metalas + arklys – 1990
- 辛未 (xīn wèi) – yin metalas + ožka – 1991
- 壬申 (rén shēn) – yang vanduo + beždžionė – 1992
- 癸酉 (guǐ yǒu) – yin vanduo + gaidys – 1993
🔵 11–20
- 甲戌 (jiǎ xū) – yang medis + šuo – 1994
- 乙亥 (yǐ hài) – yin medis + kiaulė – 1995
- 丙子 (bǐng zǐ) – yang ugnis + žiurkė – 1996
- 丁丑 (dīng chǒu) – yin ugnis + jautis – 1997
- 戊寅 (wù yín) – yang žemė + tigras – 1998
- 己卯 (jǐ mǎo) – yin žemė + triušis – 1999
- 庚辰 (gēng chén) – yang metalas + drakonas – 2000
- 辛巳 (xīn sì) – yin metalas + gyvatė – 2001
- 壬午 (rén wǔ) – yang vanduo + arklys – 2002
- 癸未 (guǐ wèi) – yin vanduo + ožka – 2003
🔵 21–30
- 甲申 (jiǎ shēn) – yang medis + beždžionė – 2004
- 乙酉 (yǐ yǒu) – yin medis + gaidys – 2005
- 丙戌 (bǐng xū) – yang ugnis + šuo – 2006
- 丁亥 (dīng hài) – yin ugnis + kiaulė – 2007
- 戊子 (wù zǐ) – yang žemė + žiurkė – 2008
- 己丑 (jǐ chǒu) – yin žemė + jautis – 2009
- 庚寅 (gēng yín) – yang metalas + tigras – 2010
- 辛卯 (xīn mǎo) – yin metalas + triušis – 2011
- 壬辰 (rén chén) – yang vanduo + drakonas – 2012
- 癸巳 (guǐ sì) – yin vanduo + gyvatė – 2013
🔵 31–40
- 甲午 (jiǎ wǔ) – yang medis + arklys – 2014
- 乙未 (yǐ wèi) – yin medis + ožka – 2015
- 丙申 (bǐng shēn) – yang ugnis + beždžionė – 2016
- 丁酉 (dīng yǒu) – yin ugnis + gaidys – 2017
- 戊戌 (wù xū) – yang žemė + šuo – 2018
- 己亥 (jǐ hài) – yin žemė + kiaulė – 2019
- 庚子 (gēng zǐ) – yang metalas + žiurkė – 2020
- 辛丑 (xīn chǒu) – yin metalas + jautis – 2021
- 壬寅 (rén yín) – yang vanduo + tigras – 2022
- 癸卯 (guǐ mǎo) – yin vanduo + triušis – 2023
🔵 41–50
- 甲辰 (jiǎ chén) – yang medis + drakonas – 2024
- 乙巳 (yǐ sì) – yin medis + gyvatė – 2025
- 丙午 (bǐng wǔ) – yang ugnis + arklys – 2026
- 丁未 (dīng wèi) – yin ugnis + ožka – 2027
- 戊申 (wù shēn) – yang žemė + beždžionė – 2028
- 己酉 (jǐ yǒu) – yin žemė + gaidys – 2029
- 庚戌 (gēng xū) – yang metalas + šuo – 2030
- 辛亥 (xīn hài) – yin metalas + kiaulė – 2031
- 壬子 (rén zǐ) – yang vanduo + žiurkė – 2032
- 癸丑 (guǐ chǒu) – yin vanduo + jautis – 2033
🔵 51–60
- 甲寅 (jiǎ yín) – yang medis + tigras – 2034
- 乙卯 (yǐ mǎo) – yin medis + triušis – 2035
- 丙辰 (bǐng chén) – yang ugnis + drakonas – 2036
- 丁巳 (dīng sì) – yin ugnis + gyvatė – 2037
- 戊午 (wù wǔ) – yang žemė + arklys – 2038
- 己未 (jǐ wèi) – yin žemė + ožka – 2039
- 庚申 (gēng shēn) – yang metalas + beždžionė – 2040
- 辛酉 (xīn yǒu) – yin metalas + gaidys – 2041
- 壬戌 (rén xū) – yang vanduo + šuo – 2042
- 癸亥 (guǐ hài) – yin vanduo + kiaulė – 2043
Istorinė raida
Kinų kalendoriaus formavimasis truko kelis tūkstantmečius. Ankstyvieji lunisoliarinio kalendoriaus principai egzistavo jau Shang dinastijos 商朝 (Shāngcháo, apie 1600–1046 pr. Kr.) laikotarpiu, tačiau sistemiškesnė kalendorinė tradicija susiformavo Zhou dinastijos 周朝 (Zhōu cháo, apie 1046–256 pr. Kr.) epochoje. Su šiuo laikotarpiu siejama Zhou kalendoriaus 周历 / 周曆 (Zhōu lì) sistema, institucionalizavusi ankstesnes astronomines ir žemdirbystės laiko skaičiavimo tradicijas.
Kariaujančių karalysčių 战国时代 / 戰國時代 (Zhànguó shídài, apie 475–221 pr. Kr.) laikotarpiu egzistavo kelios kalendorių sistemos. Skirtingos valstybės nevienodai nustatydavo metų pradžią, mėnesių numeraciją ir keliamojo mėnesio įterpimo principus. Kalendorius buvo ne tik astronominis, bet ir politinės galios legitimacijos instrumentas.
Esminė reforma įvyko Han dinastijos 汉朝 / 漢朝 (Hàncháo, 206 pr. Kr. – 220 po Kr.) laikotarpiu. 104 m. pr. Kr., valdant imperatoriui Wu 汉武帝 / 漢武帝 (Hàn Wǔdì), buvo sukurtas Taichu kalendorius 太初历 / 太初曆 (Tàichū lì) kalendorius. Ši reforma standartizavo ir astronomiškai tiksliau integravo 24 saulės tarpsnių sistemą, taip pat patikslino Saulės ir Mėnulio ciklų santykį. Tai buvo vienas svarbiausių tradicinės kinų laiko skaičiavimo sistemos raidos etapų.
Vėlesniais laikotarpiais kalendorius buvo nuolat tikslinamas. Yuan dinastijos 元朝 (Yuáncháo, 1271–1368) epochoje astronomai, ypač Guo Shoujing 郭守敬, atliko labai tikslius dangaus stebėjimus ir patobulino metų trukmės apskaičiavimą. Yuan astronomija daugiausia rėmėsi empirinių stebėjimų metodais ir sudėtingais aritmetiniais skaičiavimais.
Ming 明朝 (Míngcháo, 1368–1644) ir Qing dinastijų 清朝 (Qīngcháo, 1644–1912) laikotarpiais kalendorius buvo reformuojamas bendradarbiaujant su jėzuitų misionieriais, kurie į Kiniją atnešė Europos astronomijos žinias. XVII a. buvo sukurtas Shixian kalendorius 时宪历 / 時憲曆 (Shíxiàn lì), tapęs šiuolaikinio tradicinio kinų kalendoriaus pagrindu.
Mėnesiai ir gamtos ciklai
Kinų kalendorius glaudžiai susijęs su gamtos ritmais ir reiškiniais. Tradiciniai mėnesių pavadinimai dažnai atspindi augalų žydėjimą ar sezoninius pokyčius:
1-asis mėnuo: 柳月 (Liǔyuè) – „Gluosnių mėnuo“
Tai pavasario pradžia, kai gluosniai pradeda leisti pirmuosius žalius ūglius. Taip pat vadinamas 端月 (Duānyuè) – „Pradžios mėnesiu“.
2-asis mėnuo: 杏月 (Xìngyuè) – „Abrikosų mėnuo“
Metas, kai kalvose ir soduose pražysta abrikosų medžiai, nuspalvinantys kraštovaizdį šviesiai rausva spalva.
3-asis mėnuo: 桃月 (Táoyuè) – „Persikų mėnuo“
Pats pavasario įkarštis, kai žydi persikai. Tikima, kad persikų žiedai saugo nuo piktųjų dvasių, todėl tai labai džiaugsmingas metas.
4-asis mėnuo: 槐月 (Huáiyuè) – „Akacijų mėnuo“
Vasaros pradžia, kai pražysta akacijos, pripildydamos orą saldaus kvapo. Dar vadinamas 梅月 (Méiyuè) – „Slyvų mėnesiu“.
5-asis mėnuo: 榴月 (Liúyuè) – „Granatmedžių mėnuo“
Šiuo metu ryškiai raudonai suliepsnoja granatmedžių žiedai. Tai karščių pradžios metas.
6-asis mėnuo: 荷月 (Héyuè) – „Lotosų mėnuo“
Vidurvasaris, kai tvenkiniuose išsiskleidžia lotosų žiedai. Lotosas simbolizuoja tyrumą vasaros kaitros įkarštyje.
7-asis mėnuo: 瓜月 (Guāyuè) – „Melionų mėnuo“
Rudens pradžia, laikas kai noksta melionai. Kitas šio mėnesio pavadinamas 巧月 (Qiǎoyuè – „nagingumo mėnuo“) siejamas su Qīxī švente - kinų „Valentino diena“, kuri vyksta 7-ojo mėnesio 7-ąją dieną. Legenda pasakoja apie dangiškąją Audėją ir paprastą piemenį, kurių meilei pasipriešinusi Dangaus imperatorė atskyrė juos Paukščių Tako upe. Tik kartą per metus, septinto mėnesio septintą naktį, tūkstančiai šarkų suformuoja tiltą, leidžiantį įsimylėjėliams trumpam susitikti. Tąnakt merginos melsdavo deivės Audėjos (Zhinü) suteikti joms išradingumo ir nagingumo (qiǎo) užsiimant rankdarbiais, ypač audžiant ir siuvinėjant. Kartais šis mėnuo vadinamas orchidėjų mėnesiu - 兰月 / 兰秋 (Lányuè / Lánqiū).
8-asis mėnuo: 桂月 (Guìyuè) – „Kvepenių mėnuo“
Vienas kvapniausių mėnesių. Tuo metu žydi kvepenės dar kitais vadinamos kvapniosiomis arbatinėmis alyvomis arba kvapiaisiais alyvmedžiais (osmanthus), kurių aromatas siejamas su Rudens vidurio švente ir pilnatimi.
9-asis mėnuo: 菊月 (Júyuè) – „Chrizantemų mėnuo“
Vėlyvas ruduo, kai dauguma gėlių nuvysta, o chrizantemos drąsiai žydi pasitikdamos pirmąsias šalnas.
10-asis mėnuo: 阳月 (Yángyuè) - „Yang energijos mėnuo“
Nors tai žiemos pradžia, jis vadinamas yang, nes šiuo metu pasitaiko šiltų, saulėtų dienų, kurios vadinamos „Mažuoju pavasariu“ (Xiǎochūn). Tai tarsi gamtos apgaulė prieš didžiuosius šalčius. Kartais vadinamas „Sandalmedžio mėnuo“ 檀月 (Tányuè) – siejamas su švelniu šio medžio aromatu ir ramybe.
11-asis mėnuo: 葭月 (Jiāyuè) – „Nendrių mėnuo“
Metas aplink žiemos saulėgrįžą. Upėse ir ežeruose nendrės išdžiūsta ir tampa panašios į baltas plunksnas.
12-asis mėnuo: 腊月 (Làyuè) – „Aukojimo mėnuo“
Paskutinis metų mėnuo, skirtas senovinėms aukojimo apeigoms ir pasiruošimui Naujiesiems metams. Taip pat vadinamas 冰月 (Bīngyuè) – „Ledo mėnesiu“.
Metai taip pat skirstomi į specifinius laikotarpius, susijusius su klimatu, pavyzdžiui:
- 三伏 (sānfú) – karščiausias metų laikotarpis
- 數九 (shǔjiǔ) – devynių devyndienių ciklas po žiemos saulėgrįžos, laikomas šalčiausiu metų periodu
Šie laikotarpiai rodo glaudų ryšį tarp kalendoriaus, žemdirbystės ir fenologijos – mokslo, tiriančio sezoninius biologinius procesus.
Kultūrinė reikšmė
Nors nuo XX a. pradžios Kinijoje oficialiai naudojamas Grigaliaus kalendorius – 公历 / 公曆 (Gōnglì) – tradicinis kalendorius išlieka itin svarbus kultūriniame gyvenime. Jis nustato pagrindinių švenčių datas, pradedant Pavasario švente 春节 / 春節 (Chūnjié) – Naujaisiais metais pagal Kinų kalendorių.
Kalendorius taip pat naudojamas parenkant palankias datas vestuvėms, laidotuvėms, verslo pradžiai ar kitoms svarbioms progoms. Tokie skaičiavimai dažnai remiasi astrologinėmis sistemomis, ypač vadinamuoju Keturių likimo stulpų metodu dar kitaip Bazi 八字 (bāzì) - „aštuoniais likimo ženklais“.
Kinų kalendorius taip pat turėjo didelę įtaką kitoms Rytų Azijos kultūroms. Korėja, Japonija ir Vietnamas perėmė lunisoliarinius principus, pritaikydami juos savo tradicijoms.
Kinų kalendorius yra sudėtinga sistema, jungianti astronominius stebėjimus, matematinius skaičiavimus, žemdirbystės ir sezoninius ciklus, religines praktikas ir kultūrines tradicijas. Jo struktūra atspindi tradicinę kinų pasaulėžiūrą, kurioje svarbi harmonija tarp Dangaus 天 (tiān), Žemės 地 (dì) ir žmogaus 人 (rén). Dėl šios priežasties kalendorius išlieka ne tik praktinis laiko skaičiavimo įrankis, bet ir reikšminga Kinijos kultūrinio paveldo dalimi.