Balandžio 16 d., minint Tarptautinę kinų kalbos dieną, virtualiai susitikome su prof. dr. Lu Xiaohong, mūsų partnerio – Rytų Kinijos edukologijos universiteto dėstytoja. Susitikimo metu profesorė skaitė įdomią ir vaizdingą paskaitą pavadinimu „Integruoti simboliai: kinų rašto architektūra“.
Balandžio 9 d. klausėmės nuotolinės paskaitos "Tradicinė kinų medicina: permainų vėjas – kaip nepalūžti?", kurią skaitė gydytojas, akupunktūros specialistas, medicinos mokslų daktaras Dainius Butvilas, stažavęsis Kinijoje, Tianjin tradicinės kinų medicinos universitete ir šiuo metu aktyviai taikantis kinų medicinos praktikas Lietuvoje.
Nors Kinijos kultūra ir literatūra garsėja šimtametėmis tradicijomis, pasigirti lietuviškai pasirodžiusių grožinės literatūros vertimų gausa negalime. Šiek tiek užpildyti šią spragą padės neseniai išleistas garsaus kinų rašytojo Yu Hua romanas „Gyventi“ („Huozhe“, 1992, išleido „Kitos knygos“). Jis laikomas ne tik šiuolaikinės Kinijos, bet ir pasaulinės literatūros klasika.
Paskutinįjį sausio mėn. šeštadienį Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas klegėjo nuo vaikų šurmulio ir jaudulio, nes vyko visų vaikų taip lauktas Kinų kalbos ir kultūros protmūšis.
Sausio 20 d. virtualiai susitikome su vertėja Indre Balčikonyte-Huang, kuri už Shuang Xuetao (双雪涛, g.1983) apysakų rinkinio „Raudonio gatvė“ („Rara“, 2023) vertmą – vieną pirmųjų kinų literatūros vertimų į lietuvių kalbą – 2024 m. buvo apdovanota Dominyko Urbo premija, o pati „Raudonio gatvė“ pateko į įvairius geriausios metų verstinės grožinės literatūros sąrašus.
Paskutinėje paskaitų ciklo „Didieji klasikiniai kinų romanai” paskaitoje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesnysis asistentas, dėstytojas ir doktorantas Balys Astrauskas pristatė klausytojams dar vieną kinų romaną „Raudonojo kambario sapnas“. Šis romanas laikomas vienu iš keturių didžiųjų klasikinių kinų romanų ir yra žinomas dėl savo sudėtingo siužeto bei gilių temų.
Metus užbaigėme didelio dėmesio sulaukusia paskaita apie sveikatą „Taidzi: smegenų ir kūno harmonija iš neurobiologinės perspektyvos“, kurią skaitė Biomokslų instituto profesorius, Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas habil. dr. Osvaldas Rukšėnas.
Ketvirtąją paskaitą dedikavome vienam iš pačių skandalingiausių ir prieštaringiausių kinų grožinės literatūros kūrinių – „Slyvos šakelė auksinėje vazoje“, kurią skaitė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas, doktorantas, j. asist. Balys Astrauskas.
Spalio 16 d. klausėmės paskaitos „Kelionė į vakarus“ iš paskaitų ciklo „Didieji klasikiniai kinų romanai", kurią skaitė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesnysis asistentas, dėstytojas ir doktorantas Balys Astrauskas.
Rugsėjo antrąją savaitę gilinomės į Konfucijaus tiesas dr. V. Siliaus paskaitoje „Konfucijus – Mokytojas“. Taip kartu paminėjome ir Kinijoje rugsėjo 10 d. švenčiamą Mokytojų dieną, kuri siejama su išminčiaus gimtadieniu. Juk Konfucijus (Kongzi 孔子) į Kinijos tradiciją įėjo ir iki šiandien yra prisimenamas kaip “dešimties tūkstančių kartų̃ mokytojas”.
