„Permainų kanonas“ (Yijing 易經 / 易经)
Yijing užima išskirtinę vietą kinų filosofinėje-religinėje tradicijoje ir visoje kultūros istorijoje. Todėl ji laikoma ir universalia kinų išminties knyga, ir svarbiausiu kinų religijos šventraščiu. Tačiau ji skiriasi nuo kitų pasaulio religijų šventraščių ir savo turiniu, ir struktūra. Ji atsirado kaip mantikos (ateities būrimo) knyga, kurios turinį sudaro 64 paprasti vizualiniai grafiniai simboliai - heksagramos (dviejų tipų linijų deriniai). Prie kiekvienos iš jų prirašyti itin mįslingi, daugiaprasmiški vertinimai ir interpetacijos ( tuan ci 彖辭 / 彖辞) ir kiekvienos jų linijos paaiškinimai arba teiginiai (yaoci 爻辭 / 爻辞), į kuriuos dažnai įpinamos mantinės formulės iš vieno ar dviejų hieroglifų - „palanku“ ir „nepalanku“. Ilgainiui šios mantinės formulės buvo „moralizuotos“ - paverstos moraliniais įsakais („reikia“) arba tinkamo elgesio nuostatais. Kiekviena heksagrama byloja apie tam tikrą egzistencinę situaciją laike ir erdvėje bei jos rutuliojimosi tendenciją, žmonių santykių momentą. Tad ji padėjo (ir padeda) aiškintis žmonių santykių problemas bei kitų gyvenimiškų reikalų padėtį ir galimas pasekmes. Šios heksagramos buvo formuojamos (gaunamos) iš įvairių senovėje egzistavusių būrimo procedūrų - kaitinant vėžlio kiautus (seniausias metodas), dalijant kraujažolės stiebus (50 stiebų), vėliau - metant monetą , o šiandien jos gaunamos greičiausiu būdu – traukiant iš vazos sunumeruotas lazdeles (kiekvienas numeris nurodo į atitinkamą heksagramą).
Tad nors savo pirminiu turiniu Yijing primena religinę knygą, tačiau joje nerasime nuoseklaus pasakojimo apie pasaulio sukūrimą ir dramatišką pabaigą (apokalipsę), tikinčiųjų išsigelbėjimą, pomirtinį gyvenimą ar atgimimą, pirmapradį žmogaus nuodėmingumą, Dievo egzistavimą ir jo darbus – visa tai, apie ką rašoma monoteistinių pasaulio religijų šventraščiuose.
Tiksliau kalbant, Yijing pateikiamas pasaulio atsiradimo scenarijus gerokai skiriasi nuo kitų religijų – čia nėra Dievo kūrėjo ir kūrimo iš nieko akto. Kosmoso radimasis čia aiškinamas ne kaip jo sukūrimas, o kaip natūralus gimimas ir daugėjimas (sheng sheng 生生), prasidedantis nuo Didžiosios ribos (taiji 太極/ 太极). Iš jos išsiskiria dvi poliarinės jėgos – yin ir yang, o jų sąveika ir kaita gimdo visą fenomenalų pasaulį, lemdama jo egzistavimo pobūdį – permainingumą, kurį ir perteikia 64 heksagramų kaitos ciklas. Tad visas Yijing mokymas apie būtį, pasaulį ir žmogaus vietą jame apibūdinamas vienu sakiniu: „Tai yin, tai yang – tai yra kelias (dao)“. Žmogaus tikslas – perprasti šias permainas, numatyti būsimus pokyčius ir prisiderinti prie jų, arba pasinaudoti jais savo dabartinių ir ateityje laukiančių problemų sprendime. Būtent tame glūdi visa gyvenimo išmintis.
Šios Yijing idėjos padarė didelę įtaką kiniškai žmogaus likimo sampratai – nes jos implikuoja mintį, jog likimas turi tam tikrus dėsnius ir gali būti numatomas bei koreguojamas. Šiuo požiūriu Yijing gali būti vadinama visa aprėpiančia knyga apie likimo dėsnius ir laiko suteikiamą galimybę. Tai padeda paaiškinti, kodėl ši knyga yra vienintelis kinų „šventas“ tekstas, iki šių dienų naudojamas būrimo tikslais visų religijų – daoizmo, budizmo, konfucianizmo, vietinės („liaudies“) religijos ir „mišriose“ (kelioms religijoms skirtose) šventyklose. Tiesa, patys kinai, ypač intelektualai ilgą laiką vertino Yijing pirmiausia kaip ankstyviausią ir svarbiausią konfucianizmo kanoną. Ši knyga buvo kanonizuota 136m. per. Kr. ir įtraukta į konfucianistinį „Penkiakanonį“. Tačiau ji buvo įtraukta ir į daoistinių religinių tekstų rinkinį – „Dao lobyną“ (Daozang 道藏). Nes Yijing turinys yra itin daugiasluoksnis. Todėl tai yra bene daugiausiai kinų tyrinėtas ir tebetyrinėjamas kanonas iki šiol. Iki XVII a. buvo parašyta apie 2050 jam skirtų veikalų, tarp jų 500 komentarų. Nuo XVII a. jo intepretacijose bandoma integruoti Vakarų matematikos ir astronomijos idėjas, nuo XX a. pr. – susieti su konfucianizmo, daoizmo, budizmo, islamo, krikščionybės mokymais ir net marksizmo ideologija. Šis kanonas itin intrigavo ir krikščionių misionierius Kinijoje. Nuo XX a. pab. kinų mokslininkai daug dėmesio skiria Yijing mantikos aspektui, ieško ryšių tarp Yijing logikos (numerologijos) ir vakarietiškų idėjų bei mokslų – algebros, kvantinės fizikos, molekulinės biologijos (genetinio kodo), kompiuterinio kodavimo, kognityvinės terapijos. Kiti gi bando susieti jo idėjas ir simbolius su kinų verslo ir vadybos modeliais, muzikinės kompozicijos elementais, DNR struktūromis, branduolinės fizikos atomo struktūromis ir t.t..
Yijing sudaro dvi dalys – mantinė (ankstyvoji) ir filosofinė. Jos labai skiriasi savo gramatika, žodžių vartosena, temomis, nes jas skiria daug amžių. Ir nors didžiajai daliai kinų mokslininkų bei vakariečiams šis kanonas daugiausia imponavo ir domino savo pirmąja dalimi (numerologija, vaizdine simbolika), tačiau būtent antroji dalis pavertė jį „šventraščiu“ ir konfucianistiniu kanonu. Tradiciškai buvo teigiama, kad ją (t.y. 10 „komentarų“ yizhuan 易傳/ 易传 arba „sparnų“ shi yi十翼 pirmajai daliai) parašė pats Konfucijus. Šie komentarai plačiau paaiškino daugelį itin lakoniškų ir miglotų pirmosios jos dalies teiginių, o svarbiausia – išplėtojo yin-yang dualizmo sampratą į koreliatyvinę kosmologiją, pabrėžiančią dangaus, žmogaus ir žemės vienybę. Kitaip tariant, jie suteikė Yijing mantikai filosofinį turinį ir net perkeitė - „sumoralino“ jos prasmę (pvz., po minėto teiginio „tai yin, tai yang...“ komentare rašoma, kad jų kaitą vainikuoja gėris). Konfucianistų susidomėjimas šiuo kanonu atgimė ir ypač suaktyvėjo Song dinastijoje (X-XIII a. ), atgimus pačiai konfucianizmo filosofinei minčiai (Vakaruose vad. „neokonfucianizmu“). Yijing interpretacijos stipriai paveikė neokonfucianizmo filosofiją – jos posūkį į metafiziką ir vad. „metamoralę“. Prie to ypač prisidėjo vieno iš jo pradininkų Zhou Dunyi 周敦颐 / 周敦颐 (XI a.) trumpas veikalas „Didžiosios ribos diagramos paaiškinimas“ (Taiji tu shuo太極圖說 / 太极图说), kurio dėka Taiji tapo viena svarbiausių neokonfucianistų sąvokų, padėjusių pagrįsti jų moralės metafiziką. Didžioji riba čia laikoma beribe pasaulį generuojančia jėga ir visų daiktų (tame tarpe ir žmonių) vidinių „principų“ arba prigimties ir elgesio dėsnių visuma. Apie „Didžiąją ribą“ ( Taiji太極/ 太极) byloja frazė iš išsamiausio Yijing komentaro Xici zhuan (繫辭傳 / 系辞传), aptariančio trigramų (iš kurių sudarytos heksagramos) kilmę: „Yra Didžioji riba (Taiji), kuri gimdo 2 formas arba pirmaprades jėgas yin ir yang (ištisinę ir pertrauktą liniją). Šios dvi jėgos gimdo 4 vaizdinius/simbolius (xiang), iš kurių sudarytos 8 trigramos“.
Ši frazė tapo labai svarbia ir dažnai cituojama kinų tapybos estetikoje ir menų teorijose, siekiant pagrįsti „kosminę“ jų, ypač tapybos ir kaligrafijos kilmę. Nes šių menų meninės išraiškos pagrindą sudaro yin ir yang formų - linijų (tiesių/kreivų, moteriškų/vyriškų) bei aspektų (linijos/formos ir tuštumos, simbolinių vaizdinių – pvz. vandens ir kalnų) ryšys ir kaita. Tuo norima pasakyti, kad šie menai atkartoja ir įvaizdija kosmoso emanacijos procesą, aprašytą Yijing. „Didžiosios ribos diagrama“ (apskritimas, sudarytas iš dviejų dalių – juodos ir baltos, perskirtų vingiuota linija ir turinčių priešingos spalvos taškus) kartu su ją supančiomis trigramomis tapo itin populiariais vizualiniais simboliais, naudojamais kinų dekoratyviajame mene ir tradicinėje architektūroje, o taip pat religinėje praktikoje - kaip apsauga nuo piktųjų dvasių ir jėgų, kosmoso orientyras fengshui kompasuose. Yijing vizualinė simbolika labai plačiai pritaikyta daoizme – jo ikonografijoje, architektūroje, ritualuose (atliekamas įsisupimas į trigramas - kaip meistro ryšio su kosmosu užmezgimas), kalboje ir ypač vidinėje alchemijoje. Pvz., kai kuriuose jos tekstuose alcheminis kūno energijų transformacijos arba gryninimo procesas apibūdinamas kaip sugrįžimas iš „podangiškos būsenos“ (houtian 後天 / 后天) į „priešdangišką“ arba dar negimusios esybės būseną (xiantian 先天), kurias simbolizuoja Yijing pateiktas dvejopas trigramų išdėstymas. Todėl šias dvi trigramų sekas (arba vieną iš jų) daoistai dažnai pasitelkia savo praktikoje. Be to, visas alcheminis procesas daoizme traktuojamas kaip priešybių sąveikos arba palaipsnio yin perėjimo į yang procesas. Todėl jis vaizduojamas kaip manipuliavimas tam tikromis trigramomis, arba jų sąveika -vienos perėjimas į kitą. O ir pats transformacijos arba gryninimo laikas, t.y. jo etapai ir tarpsniai, matuojamas ir traktuojamas kaip tam tikrų heksagramų (dažniausiai 12) perėjimas vienos į kitą. Nes daoistų vidinės alchemijos kalba apskritai yra labai simboliška, ezoterinė, metaforiška. Tad jai ypač paranki Yijing susiformavusi yin-yang, trigramų ir heksagramų simbolika, turinti daugybę prasminių lygmenų.