Vasarai įsibėgėjus, kvietėme į neužmirštamų potyrių tris vakarus su kinų menininke Qi Xiaoting [Chi Shaoting], kuri turi ilgametę kiniškos tapybos ir kaligrafijos mokymo patirtį.
Ši vasara mūsų institutui buvo ypatinga, nes surengėme išsvajotą ir ilgai planuotą vaikų vasaros stovyklą. Stovykla šiemet veikė viena pamaina – nuo birželio 27 d. iki liepos 1 d.
2022 m. gegužės mėnesį VU Konfucijaus institutas suorganizavo trijų paskaitų ciklą "Kinijos meno šedevrai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenko meno muziejaus (Chanenko muziejaus) kolekcijos", kurias skaitė menotyrininkė, kinų meno ekspertė Marta Logvyn, Chanenko muziejaus (Kyjivas, Ukraina) mokslo darbuotoja. Paskaitos vyko nuotoliniu būdu.
Ankstyvas pavasaris – pats geriausias metas susipažinti ir prisirinkti gydomųjų augalų. Todėl gegužės 19 d. kvietėme susidomėjusius į žaluma dvelkiančią paskaitą-diskusiją „Vaistažolių vartojimas tradicinėje kinų medicinoje ir Lietuvoje“, kurioje du žolininkai ekspertai iš savo perspektyvų pristatė gegužės mėnesį augančius vaistinius augalus. Paskaitoje klausytojai turėjo progą ne tik išgirsti, bet ir sužinoti, kaip vaistažoles teisingai atpažinti, surinkti ir tinkamai paruošti vartojimui. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gegužės mėnesį augančius augalus – kiaulpienę, dilgėlę ir garšvą.
Paskutinįjį gegužės mėnesio penktadienį, gegužės 27 d. kvietėme visus – ir studentus ir bičiulius, apsilankyti mūsų institute. Šią popietę skyrėme susipažinimui su kinų kultūra per Laozi išmintį ir tikrą kinišką arbatą.
Balandžio 20 d. žymėjome kinų kalbos dieną, kurią įsteigė Jungtinės Tautos. Kinų kalbos diena skirta daugiakalbystei ir kultūrų įvairovei paminėti. Kinų kalba garsėja kaip viena sudėtingiausių kalbų, ir pirmiausia, galbūt dėl to, kad turi gilias istorines šaknis ir gyvuoja jau tūkstančius metų, o rašmenys nuo pradinio pavidalo ne taip stipriai pakito.
Minėdami šią progą kvietėme susidomėjusius pasiklausyti viešos paskaitos apie kinų kalbą.
Kovo 24 d. įvyko vieša paskaita „Bodhisattvos idealas Kinijoje: istorija ir dabartis“, kurią skaitė Eötvöso Lorándo universiteto (Vengrija) doktorantas, kiniško budizmo tyrinėtojas Gediminas Giedraitis. Paskaitos metu buvo aptartas budizmo įsitvirtinimas Kinijoje, bodhisattvos samprata, pagrindinės sąvokos, taip pat apžvelgti pamatiniai Mahajanos budizmo tekstai.
Kovo 15 dieną sostinės progimnazijoms plačiai atvėrėme Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto duris. Sudalyvauti pirmojoje šį pavasarį organizuotoje edukacinėje programoje atvyko Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos septintokai. Šį kartą moksleiviams pasiūlėme tris temas: vaiduokliai ir protėvių garbinimas Kinijoje, pažintinė Šaolino vienuolyno kovos menų treniruotė bei trumpa įžanginė pamoka apie kiniškus rašmenis.
Tikriausiai kiekvienam, besidominčiam Kinijos filosofijomis: konfucianizmu, daoizmu ir budizmu, kilo klausimas kaip jos dera kartu ir kokios diskusijos tarp jų iškyla. Kovo 3 d. Rytų filosofinių sistemų ir religijų tyrinėtojas, dr. Tadas Snuviškis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) viešojoje paskaitoje „Žvelgiant į tris Kinijos filosofijas: konfucianizmo ir daoizmo polemika su budizmu“ aptarė šių trijų filosofijų pagrindines savybes ir tarp jų kylančius ginčus nuo tada, kai budizmas paplito Kinijoje.
VU Konfucijaus institutas pristato projektą „Daoizmo idėjų pasaulis Laozi tekstuose“ ir kviečia susipažinti su vieno žymiausių kinų išminčių Laozi (老子，Lǎozǐ) mokymu, kurio išmintis ne tik padarė didžiausią įtaką formuojant kinų pasaulėvoką ir kultūrą, bet ir padarė įtaką visam Rytų Azijos regionui, o mūsų laikais sulaukė susidomėjimo ir kituose pasaulio kampeliuose. Atrinkome 20 žinomiausių išminčiaus citatų, kurios persikels ant plakatų ir kas savaitę Facebook socialiniame tinkle dalinsimės su jumis po vieną iš jų.
