2013 metais, lapkričio 18 – 22 d. Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas surengė jau trečiąją Kinų kultūros savaitę, kurios renginius vainikavo tradicinės kinų muzikos koncertai Kaune ir Vilniuje.
Lapkričio 20 d. Vytauto Didžiojo universitete Kaune bei lapkričio 22 d. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje pasirodė Kinijos centrinės konservatorijos ir vienintelio pasaulyje muzikinės krypties Konfucijaus instituto Danijos karališkojoje muzikos akademijoje dėstytojai - Zhao Xiaoxia guqin (gučinio) virtuozė, Liu Ziqi grojanti guzheng (gudžengu), Song Bing yangqin (jangčinu) atlikėja, Liu Xiaojing grojanti pipa, Zhang Guoliang erhu virtuozas. Nors visi atlikėjai gana jauni, tačiau yra išskirtinio talento muzikai, laimėje daugybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, koncertuojantys ne tik Kinijoje, bet ir Europoje bei Amerikoje.
Koncerto metu muzikantai atliko ne tik tradicines kinų dainas. Ypatingų žiūrovų ovacijų susilaukė „Aš padainuosiu dainų dainelę“ adaptacija, bei kartu su Vilniaus universiteto studentais atlikta tradicinė kinų daina „Jazminas“. Koncertai susilaukė didžiolio pasisekimo, pasiklausyti tradicinės kinų muzikos atėjo ne tik susidomėję lietuviai, tačiau ir Lietuvoje gyvenantys kinai. Atlikėjų pasirodymus lydėjo audringi aplodismentai.
Lapkričio 25-29 d. Vilniaus universiteto Konfucijaus institute lankėsi Pekino kūno kultūros universiteto dėstytojas, Kinijos Rytų kultūros studijų asociacijos Ušu (wushu) kultūros padalinio valdybos narys, tarptautinės Baguadžang draugijos administratorius, atsakingas už teisėjavimą svarbiose tarptautinėse bei valstybinėse ušu varžybose, Kinijos valstybinio lygio ušu teisėjas bei čigong (qigong) meistras Gong Wanminas ir Pekino kūno kultūros universiteto absolventas, daugkartinis Kinijos ušu varžybų prizininkas, ušu instruktorius Liang Wenmingas.
Ušu profesoriumi tituluojamas Gong Wanminas pripažintas žinovu tokių ušu stilių kaip Shaolin Changquan, Hongquan, Xiangquan, Taijiquan, Xingyiquan, Baguazhang, Tongbeiquan, Bajiquan, Fanziquan, bei ginklų kategorijų - Daoshu, Qiangshu, Jianshu, Jiujiebian ir Shengbiao - ekspertu.
Antrasis ušu instruktorius Liang Wenmingas specializuojasi sportinio ušu srityje Taijiquan, Tuishou, Changquan, Xingyiquan bei Baguazhang stiliuose ir tokiose ginklų valdymo srityse kaip Gunshu, Duangun ir Jianshu.
Wushu savaitės metu šie kinų meistrai vedė užsiėmimus Lietuvos tradicinio ušu asociacijoje „Shaolin“, lankėsi Kauno Rytų kultūros studijoje „Wudang Tao“. Taip pat VU Konfucijaus institute vyko užsiėmimai visiems norintiems susipažinti su taiči (taijiquan) ir čigong.
Panevėžio miesto dailės galerijoje vykusioje dailininkės ir Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto dėstytojos Dalios Dokšaitės paskaitoje „Kinų kaligrafija“ ir kūrybinėse dirbtuvėse susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su savitu Rytų Azijos raštu ir jo rašymo subtilybes atskleidžiančia kaligrafija. Hieroglifas – ne tik rašytinės kalbos simbolis, bet ir raktas padedantis atrakinti subtilaus Rytų Azijos meno duris.
Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę žmonės patys įsitikino, kad kaligrafijos menas ne toks ir paprastas, suprato kiek daug pastangų reikia, jog įvaldytum bent pradmenis. Kaligrafijoje vien taško užrašymas turi 30 skirtingų būdų. D. Dokšaitė, lietuvių tapytoja, kurianti xieyi stiliumi ir populiarinanti kaligrafijos meną, jau daug metų žengia Rytų Azijos ir baltų kultūros keliais. O kiek prisilies prie to susirinkusieji, priklausys nuo kiekvieno iš jų, nes kaligrafijos tema yra be galo plati, teigė menininkė.
Paskaitos dalyviai džiaugėsi, kad jos metu turėjo galimybę išgirsti naujų ir įdomių žinių apie kaligrafiją, išbandė savo sugebėjimus rašydami hieroglifus ant paprasto ir ryžių popieriaus, bei kartu paniro į meditaciją.
„Džiugu, kad šis renginys sulaukė tokio susidomėjimo. Matant su kokiu kruopštumu ir atkaklumu dalyviai bandė specialius kaligrafijos įrankius ir priemones, norėdami išgauti reikiamus virpesius, linijas, kokie visi buvo susikaupę, buvo akivaizdu, kad ši programa naudinga ir reikalinga panevėžiečiams,“ – sakė projekto „Paslaptingoji Kinija“ vadovė, Dailės galerijos parodų koordinatorė-fondų saugotoja Rasa Stružienė.
Kinų Naujųjų metų šventė panaši į mūsų švenčiamas Kalėdas tuo, kad jos metu visi šeimos nariai ir artimieji iš tolimiausių šalies vietų susirenka prie bendro stalo. Ant stalo puikuojasi dešimt patiekalų, kurie simbolizuoja gausą. Šios šventės metu galima paragauti ir vieno iš svarbiausių tradicinių patiekalų – virtinukų, simbolizuojančių Senųjų palydėjimą ir Naujųjų sutikimą. O norėdami nubaidyti piktąsias jėgas per Naujuosius metus kinai pyškina petardas, sukeldami kurtinantį triukšmą ir puošia namus raudona spalva.
Apie Naujųjų metų šventimo įdomybes ir ateinančius Medinio žaliojo arklio metus Panevėžio dailės galerijoje pasakojo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto projektų koordinatorė Vilma Šniukštaitė.
V. Šniukštaitė pati ne kartą lankėsi Kinijoje, taip pat kurį laiką ten gyveno. Dailės galerijoje susirinkę klausytojai galėjo išgisti gyvą pasakojimą ir iš gausios vizualinės medžiagos susipažinti su kiniškais Naujaisiais metais.
O prieš paskaitą ypatingą atmesferą savo dainomis ir triukais sukūrė apsilankę kinų karnavaliniais kostiumais persirengę aktoriai.
Vasario 12 dieną Panevėžio dailės galerijoje įvyko paskutinis ciklo "Paslaptingoji Kinija" renginys. Tai buvo Konfucijaus instituto dėstytojo mokslų daktaro Dainiaus Butvilo paskaita "Kinų ir šiuolaikinės Vakarų medicinos sankirta ir santaka". Šios paskaitos pasiklausyti ir artimiau susipažinti su kinų medicina susirinko daugiau kaip 100 klausytojų.
Paskaitos metu D. Butvilas pristatė kinų ir Vakarų medicinos požiūrį į žmogų ir ligas. Lektorius papasakojo ne tik apie kiekvienos šakos privalumus, bet nepamiršo paminėti ir trūkumų. Susirinkusieji galėjo ir patys išbandyti tam tikrus kinų medicnos pratimus. Na, o paskaitos pabaigoje lektorius visiems patarė neieškoti geriausios ar pranašiausios medicinos šakos, bet išmokti jas derinti.
Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas dėkoja Dailės galerijai už šiltą, malonų bei sėkmingą bendradarbiavimą ir linki galerijos komandai gražių ir darbingų Žaliojo arklio metų.
Pirmadienį, vasario 17 dieną, Molėtų dailės galerijoje buvo atidaryta paroda „Kinų menas Baltijos šalyse“. Paroda surengta Kultūrinių iniciatyvų grupės „Kvadratas“ ir Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto iniciatyva. Atidaryme dalyvavo Molėtų miesto meras Stasys Žvinys, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė profesorė Zhang Donghui, VU Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė, „Kvadratas“ direktorius Tomas Daunora, arbatinukų kolekcionierius Armandas Burba ir gausus būrys molėtiškių.
Atidarymo proga svečiai buvo vaišinama kiniška arbata, kurią Armandas Burba ruošė pagal kiniškas tradicijas. Parodoje eksponuojamus meno kūrinius pristatė parodos iniciatoriai, o miesto meras džiaugėsi jog pirmą kartą Molėtų istorijoje miestelėnai turi unikalią galimybę prisiliesti prie meno kūrinių atkeliavusių iš tolimosios Kinijos.
„Kinų menas Baltijos šalyse“ lankytojai galės susipažinti su įvairiais kinų meno pavyzdžiais: pristatomi menininkų Chen Minxin tapybos, Jianwen Xu grafikos, Gu Jing Zhou ir jo mokinių Shi Xiao Ma, Zhou Xiao Ming keramikos ir Yang Zhihong šamanistinių karpinių darbai. Karpinių meistrė Yang Zhihong – nusipelniusi Kinijos Liaoning provincijos tautodailininkė, Liaoning provincijos Jianping apygardos nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimo centro vadovė. Molėtuose paroda veiks iki š.m. kovo 10 d.
Artėjat kinų Naujiesiems metams, šventimo tradicijos buvo pristatytos ne tik Panevėžyje „Paslaptingoji Kinija“ renginių ciklo metu, bet ir jauniesiems klausytojams Vilniaus licėjuje. Šiame renginyje dalyvavo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė profesorė Zhang Donghui, projektų vadovė Vilma Šniukštaitė ir kinų kalbos dėstytoja Bo Shuyan.
V. Šniukštaitė susirinkusiems klausytojams papasakojo kaip triukšmingai ir spalvingai kinai švenčia Naujuosius metus, o profesorė Zhang Donghui ir Bo Shuyan klausinėjo kiek prisimena ir žino klausytojai. Na, o už teisingus atsakymus Vilniaus licėjaus mokiniai buvo apdovanoti tradiciniais kiniškais suvenyrais – raudonais laimės mazgais. Po paskaitos svečiai iš Konfucijaus instituto buvo pakviesti arbatos ir daugiau pabendrauti su mokytojais.
Šiais metais Žaliojo arklio metai, pagal kinų kalendorių, buvo sutikti net keliose mokyklose. Pirmiausia juos pasitiko Panevėžio gamtos mokyklos mokinukai, kuriems apie šventimo tradicijas pasakojo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė, o kiniškai prie pasakojimo prisidėjo ir dovanas dalijo VU Konfucijaus instituto direktorė profesorė Zhang Donghui. Po paskaitos vaikai smagiai pabendravo su profesore, gavo sėkmę reiškiančius antspaudus ant rankyčių.
Vėliau Naujus metus pasitiko ir Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos mokiniai. Visus dalyvius ir svečius sveikino Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius ir VU Konfucijaus instituto direktorė profesorė Zhang Donghui, pasirodymą surengė mokyklos folkloro ansamblis „Bruknelė“ (vadovė – mok. Lina Veiverienė) ir jaunučių choras „Karuselės“ (vadovė – mok. Stasė Skurulskienė). Be šių gražių pasirodymų taip ant scenos įspūdingą pasirodymą surengė ir Lietuvos tradicinio ušu asocijacija „Shaolin“ ir sveikatingumo draugija „Tai Či“. Po koncerto svečiai apsilankė Kinų kalbos ir kultūros studijoje.
Kovo 5 dieną Užsienio reikalų ministerijoje atidaryta Ievos Rutės fotografijų paroda „Mountains lost in silver“ („Kalnai, paklydę sidabre“). Keliautoja ir fotografė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro ir Konfucijaus instituto dėstytoja susirinkusiems į parodą atskleidė Kinijos kalnų grožį šiek tiek kitu, dar nematytu, kampu. Nuotraukos sukurtos 2010 m. Kinijos Geltonuosiuose (Huangshan 黄山) ir Lotoso（Huashan 华山）kalnuose.
Atrodo, kas galėtų būti nematyta kalnų fotografijose, kurių dabar galima rasti keliautojų albumuose, internete ar net reklamose. Tačiau autorė, darydama kalnų nuotraukas, naudojo pinhole fotografiją, seniausią fotografijos principą „camera obscura“. Ir vietoj ryškių, spalvingų nuotraukų, matome šiek tiek mistines, paslaptingas, turinčias ypatingą aurą fotografijas.
Fotografavimo principas yra ypatingas tuo, kad fotografas nemato tikslaus kadro, kuris atsispindės juostoje. Kadrą galima tik nujausti. Fotografavimui taip pat reikia nemažai laiko, nes per adatos smaigaliu išdurtą skylutę šviesa turi prasiskverbti į dėžutės vidų ir užfiksuoti norimą vaizdą. Dabar, kai technologijos pasiekė labai aukštą lygį, pinhole fotografijos taikymas atrodytų nereikalingas, tačiau autorės pasirinkimas naudoti šį fotografijos principą atkleidžia jos požiūrį į kalnus ir tai, kaip juos nori parodyti kitiems. Čia svarbus ne tikslus objekto perkėlimas, o jausmo, idėjos užfiksavimas. Nuotraukos vaizduoja ne tiek kalnus, kiek žmogų, kuris į juos žiūri, ir tai suteikia fotografijai naujų galių – ne tiek pamatyti vaizdą, kuris yra užfiksuotas, o kreiptis į žiūrovą ir priversti jį klausti savęs, ką jis mato vienoje ar kitoje fotografijoje ir ką ji jam reiškia. Pati autorė sako, kad tobulos kopozicijos nuotraukoje, kur pavaizduotas nepriekaištingai gražus kalnų peizažas, nublanktų jausmų, esmės perteikimas. Be to, kai fotografija yra lyg iš dalies neužbaigta, žiūrovas yra drąsinamas susikoncentruoti į savo jausmus ir pats intuityviai užbaigti matomą vaizdą spėliodamas, kas palikta už baltų ar juodų erdvių, - taip apie savo parodą mintimis dalijasi fotografė.
Parodos atidaryme įžanginį žodį tarė Lietuvos URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okenanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė, kuri pasidžiaugė vis glaudžiau palaikomais Lietuvos ryšiais su Kinija. Taip pat kalbėjo Kinijos ambasadorius Lietuvoje Liu Zengwen, laikinai Azijos menų centre direktorės pareigas einanti Indrė Pennock. Parodoje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė prof. Zhang Donghui, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro bei Konfucijaus instituto direktorius prof. Audrius Beinorius.
Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas džiaugiasi puikiais Ievos darbais ir linki autorei kūrybinės sėkmės.
Antradienį, kovo 4 dieną, Vilniaus Mikalojaus Daukšos mokykloje kinų kalbos mokiniams buvo surengta neįprasta kinų kalbos pamoka. Pamokos metu mokiniai mokėsi kinų kalbos ne sėdėdami už mokyklinio suolo, o gamindami tradicinius kiniškus virtinukus.
Kaip gi gaminti virtinukus mokinius mokė Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė prof. Zhang Donghui ir dėstytoja Bo Shuyan. Kartu su vaikais savo gaminimo įgūdžius demonstravo ir Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Liu Zhengwen. Jei mokiniams nepavykdavo patiems įveikti virtinukų, į pagalbą atskubėdavo tiek Konfucijaus instituto dėstytojos, tiek Jo Ekscelencija Kinijos ambasadorius. Na, o kartu paruošus daug virtinukų, kartu juos valgyti buvo žymiai skaniau. Smagia pamoka džiaugėsi mokyklos direktorė Regina Mikalauskienė, mokytojos Ieva Rutė ir Andžela Kuzmienė ir Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė.
Kovo 13 d., ketvirtadienį Vilniaus universiteto Konfucijaus institute vyko paskutinė kinų kalbos 3-iojo lygio paskaita. Rytų kalbų mokyklos studentai kartu su kinų kalbos dėstytoja, VU Konfucijaus instituto projektų vadove Vilma Šniukštaite po egzamino vyko į kinų restoraną Antakalnyje. Restorano šeimininkė kinė Juanjuan maloniai padėjo užsisakyti patiekalus kiniškai. Studentai džiaugėsi galėdami pritaikyti įgytas žinias praktikoje bei smagiai atšvęsti kursų pabaigą. VU Konfucijaus institutas sveikina studentus sėkmingai užbaigus kursą!
Sekmadienį, kovo 16 dieną, Vilniaus universiteto Konfucijaus institute nuo ankstyvo ryto vyko darbai. Vilniaus universiteto direktorė Zhang Donghui, kinų kalbos dėstytojos Bo Shuyan, Wang Baidi, Wang Jingyang, Wang Ziyan ir projektų vadovė Vilma Šniukštaitė ruošėsi tarptautiniam kinų kalbos lygio nustatymo egzaminui (HSK).
Šiais metais jį laikė rekordiškai daug žmonių – net 16 kinų kalbos studentų. Jie laikė tiek egzaminą raštu, tiek žodžiu. Iš viso buvo vykdomi 28 egzaminai.
HSK - tai tarptautinis kinų kalbos egzaminas skirtas ne kinų kilmės užsieniečių kinų kalbos lygiui nustatyti - įvertinti gebėjimus bendrauti kiniškai kasdieniame gyvenime, akademinėje ar darbo aplinkoje. Šio egzamino rezultatai reikalingi:
Egzaminą sudaro dvi dalys: kalbėjimas ir egzaminas raštu. Yra galimybė pasirinkti viena iš dviejų arba laikyti visą egzaminą.
HSK suskirstytas į 6 lygius, iš kurių pasirenkamas vienas, įvertinus asmeninius kinų kalbos gebėjimus.
Kovo 24 d. (pirmadienį) Vilniaus universiteto Konfucijaus institute vyko paskaita „Kinijos vaidmo globaliame pasaulyje“. Paskaita buvo skirta Šiuolaikinės mokyklos centro dvyliktos klasės mokiniams, besidomintiems Kinijos geografija ir istorija. Paskaitą vedė Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto dėstytoja ir projektų vadovė Vilma Šniukštaitė.
Balandžio 5 - 6 d., Rygoje Baltijos šalių kovos menų
olimpiadoje dalyvavę Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“
atstovai iškovojo net dešimt prizinių vietų.
Baltijos šalių kovos menų olimpiada surengta pirmą kartą. Olimpiadoje
dalyvavo daugiau nei 1200 įvairių kovos menų atstovų iš Latvijos,
Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Italijos,
Rusijos, Afganistano, Lenkijos, Bulgarijos ir Moldavijos. Pagal dalyvių
skaičių tai bene pats didžiausias kovos menų renginys kada nors surengtas
Baltijos šalyse. Sudėtine grandiozinio renginio dalimi tapo IV-osios
atvirosios Rygos ušu taurės varžybos, kuriose net dešimt tradicinio
Šaolino kovos meno atstovų pateko tarp turnyro prizininkų. Lietuvos
tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai jėgas išmėgino tradicinių
ušu stilių kategorijoje.
Vaikų grupėje antrąją ir trečiąją vietą pasidalino Lietuvos tradicinio ušu
asociacijos „Shaolin“ sportininkai – Gustas Pranckietis ir Liudvikas
Račys.
Moterų taolu grupėje lietuvaitės pasidalino visas prizines vietas . Aukso
medalį iškovojo Paulina Traškevičiūtė, sidabro – Vaiva Žostautė, bronzos –
Dovilė Graželiūnaitė.
Vyrų tradicinio ušu taolu grupėje prizinės vietos taip pat atiteko mūsų
šalies sportininkams. Aukso medalis įteiktas Egidijui Kanaporiui, sidabro
– Evaldui Karosui, bronzos – Tomui Vosyliui.
Tradicinių ginklų rungtyje, bendroje suaugusiųjų grupėje, pirmąją vietą
užėmė Karolis Lapėnis, o sidabras atiteko taip pat mūsų šalies atstovei P.
Traškevičiūtei.
Pasak lietuvių komandos trenerio, Lietuvos tradicinio ušu asociacijos
vadovo bei Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos prezidento
Tomo Lapinsko, džiugina tai, kad „Shaolin“ klubo atstovai meistriškumu ne tik
nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams bet ir pralenkia. „Jau keletą
metų dalyvaujame varžybose užsienyje ir visuomet mūsų sportininkų talentas
vertinamas itin aukštai. Tradicinio ušu taolu kategorijoje rimtų
konkurentų kaimyninėse šalyse turime nedaug. Mano įsitikinimu vienas
svarbiausių faktorių lemiančių tokius rezultatus yra kasmetinės klubo
instruktorių stažuotės ušu gimtinėje – Kinijoje“.
Pasak T. Lapinsko džiugu matyti, kad tradicinis ušu taip pat atranda vietą
sportinėse varžybos, nes susidomėjimas kinų kovinių sporto šakų ištakomis
šiuo metu itin išaugęs:“ ne tik šiuolaikinio sportinio ušu, bet ir
didžiosios dalies visų Rytų kovos menų ištakos slypi tradiciniuose kinų
kovos menuose, o Šaolino vienuolyno kovos menas vienas archajiškiausių
tradicinio ušu pavyzdžių išlikusių iki mūsų dienų, išlaikęs visus
neatsiejamus komponentus – filosofiją, specifinį etiketą, glaudų ryšį su
budizmo, daoizmo ir konfucianizmo mokymais bei praktinį kovinių veiksmų
taikymą“, - teigia asociacijos vadovas.
Baltijos kovos menų olimpiados organizatorius – sporto centro „Maršals
Asahi“ prezidentas Aleksandras Dudoladovas. Renginį rėmė Latvijos kovos
menų sąjunga bei Rygos miesto savivaldybė.
Kovo 31d. Belgijos Karalystės ambasadoriaus rezidencijoje įvyko VU Konfucijaus instituto surengtas daoistų Huashan mokyklos ilgaamžiškumo ir sveikatos puoselėjimo (qigong) seminaras, kurio dalyviai turėjo nepaprastą progą pasisemti žinių bei įgūdžių iš meistrės Xiang Xueqiu - šios mokyklos tradicijų tęsėjos.
Daoistų Huashan mokyklos ilgaamžiškumo ir sveikatos puoselėjimo meno istorija siekia daugiau nei 2 tūkstančius metų ir ilgus šimtmečius buvo prieinama tik Kinijos aukštuomenei bei daoistams. Huashan mokyklos meistrė Xiang Xueqiu priklauso Kinijos qigong mokslinių tyrimų institutui, kurio pagrindinis uždavinys – išsaugoti šią sveikatos puoselėjimo techniką. Xiang Xueqiu, būdama svarbiausios hui chun gong technikos (taip ji dar vadinama Kinijoje) puoselėtojo Bian Zhizhong mokine, gavo teisę mokyti šio meno visoje Kinijoje.
Meistrė Xiang Xueqiu pasižymi šiltumu, linksmumu ir ypatingu dėmesingumu savo mokiniams, todėl visiems seminaro dalyviams buvo išties malonu su ja dirbti. Visi susirinkę susipažino su qigong praktikoje atsispindinčiais tradicinės kinų medicinos pamatiniais principais – 14 meridianų, yin-yang ir 5 elementų teorija. Dėl to qigong pratimai yra itin naudingi fizinei bei psichinei sveikatai. Šį kartą seminaras vyko jaukioje aplinkoje, kur buvo ne tik mokoma Huashan mokyklos meno paslapčių skambant daoistinei muzikai, bet taip pat meistrė visus susirinkusius vaišino pačios paruošta ypatinga arbata.
Lietuvos sporto universitetas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu, suteikė neeilinę galimybę kiekvienam norinčiam susipažinti su Kinijos kovos menų kultūra.
Balandžio 1—4 dienomis LSU svečiavosi Pekino kūno kultūros universiteto absolventas, daugkartinis Kinijos ušu varžybų prizininkas, 2006 m. Kinijos ušu čempionato nugalėtojas, ušu instruktorius Liang Wenming. Per keturias viešnagės dienas Kaune svečias iš Kinijos ne tik pristatė tokius kovos menus kaip čigong (qigong) ir taiči (taijiquan), bet ir mokė dalyvius pritaikyti žinias praktikoje, taigi visi susirinkę turėjo galimybę išmokti ir išbandyti tradicinius kinų kovos menų pratimus. Kursų pabaigoje kiekvienas dalyvis gavo pažymėjimą, patvirtinantį jo dalyvavimą ir įgytas žinias kursų metu.
Vilniaus universiteto Konfucijaus institute lankėsi Pekino kūno kultūros universiteto absolventas, daugkartinis Kinijos ušu varžybų prizininkas, 2006 m. Kinijos ušu čempionato nugalėtojas, ušu instruktorius Liang Wenming.
Ušu instruktorius Liang Wenming specializuojasi sportinio ušu srityje – taijiquan, tuishou, changquan, xingyiquan bei baguazhang stiliuose ir tokiose ginklų valdymo srityse kaip gunshu, duangun ir jianshu. Liang Wenming yra daugelio mokslinių publikacijų, skirtų ušu, autorius, dėstė ušu Pekino kūno kultūros universitete, Pekino savivaldybės Mentougou rajono Zhaitang centrinėje mokykloje, Henan provincijos, Dengfeng miesto „Shaolin EPO Wushu“ koledže, 2012 m. tapo Bresto (Prancūzija) ušu mokyklos „Sun Wukong“ garbės rektoriumi. Šiuo metu dirba Bergeno Konfucijaus institute (Norvegija).
Balandžio 5 d. Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas suteikė progą visiems norintiems apsilankyti meistro Liang Wenming paskaitose –praktiniuose užsiėmimuose. Įvyko dvi paskaitos, kurių viena buvo skirta turintiems šiek tiek patirties, kita – visiems norintiems susipažinti su kinų kovos menais. Dalyviai turėjo puikią progą suspažinti ir toliau tobulinti čigong (qigong) ir taiči (taijiquan) pagrindus.
Šį savaitgalį, Latvijos sostinėje vykusioje Baltijos šalių kovos menų
olimpiadoje dalyvavę Lietuvos "Taiči draugijos" ušu stiliaus Taiči
(Taijiquan) atstovai savo kategorijoje tapo favoritais. „Taiči draugijos“ prizininkai į
Lietuvą atvežė 14 medalių. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 1000 įvairių
kovos menų atstovų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Azerbaidžano,
Ukrainos, Italijos, Rusijos, Afganistano, Lenkijos, Bulgarijos, Moldavijos
ir Lietuvos.
Viena svarbių renginio dalių tapo IV-osios atvirosios Rygos ušu taurės
varžybos, kuriose šįkart didelis dėmesys skirtas bene vienam iš
populiariausių ušu stilių - Taijiquan. "Taiči draugijos"
vadovo Vladislavo Lobanovo teigimu, šios varžybos puikus pavyzdys, kad šis
stilius suteikia galimybes tobulėti nepriklausomai nuo amžiaus: "Taijiquan
tinka tiems, kam rūpi koviniai aspektai, ieškantiems filosofinių kovos menų
šaknų bei sveikatingumo, sportinių ar netgi meditacinių praktikų. Šiame ušu
stiliuje nėra amžiaus apribojimų, kiekvienas gali pasisemti tai, kas jam
aktualiausia. Puikus įrodymas - šios olimpiados dalyviai. Dalyvavo tiek vos
peržengę per antrą dešimtį, tiek septyniasdešimtmečiai senjorai. Taigi, amžius ne
kliūtis dalyvauti varžybose. Mano įsitikinimu šių varžybų dalyviai turėtų
tapti puikiu pavyzdžiu daugeliui Lietuvos sporto entuziastų", - teigia V.
Lobanovas, kuris taip pat teisėjavo Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje.
Lietuvos komandą taip pat lydėjo Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu
federacijos viceprezidentas, "Taiči draugijos" garbės prezidentas, Siano
(kin. Xian) miesto ušu asociacijos narys Vang Sijinas (Wang Xiyin), jau
dvidešimtį metų dėstantis Taijiquan Lietuvoje. Varžybose teisėjavusio Vang
Sijino auklėtiniai savo rungtyse pelnė ne vieną apdovanojimą.
Moterų Taijiquan 24 veiksmų taolu rungtyje pirmąją vietą užėmė ir aukso
medalį pelnė Dalė Rimkevičienė, sidabrą - Elena Eimont, bronzą - Dalė
Rimkevičienė.
Vyrų Taijiquan 24 veiksmų taolu rungtyje pirmąją vietą iškovojo Arūnas
Junda, antrąją - Gintaras Kalvelis, trečiąją - Dalius Mažeika.
Bendroje Taijiquan 42 veiksmų (Gui-Din) kategorijoje auksą pelnė Vitalij
Veršinin, sidabrą - Lina Daukšaitė, bronzą - Vaidotas Simanavičius.
Bendroje trumpųjų Taijiquan ginklų (Ci-Sie) kategorijoje aukso medalį
laimėjo Vitalijus Veršininas, sidabro - Janina Varnaitė, bronzos - Lina
Gudaitė.
Taijiquan 42 veiksmų grupiniame pasirodyme (Dzi-Ci-Sian-Mu) pirmą vietą
taip pat laimėjo "Taiči draugijos" nariai, o Taijiquan 24 veiksmų
grupiniame pasirodyme mūsų šalies atstovai užėmė antrąją vietą.
Renginio organizatorius - sporto centro "Maršals Asahi"
prezidentas Aleksandras Dudoladovas. Renginį rėmė Latvijos kovos menų
sąjunga bei Rygos miesto savivaldybė."
Balandžio 3 – 4 dienomis Vilniuje Vilniaus universiteto Orientalistikos centras organizavo pirmąją Baltijos šalių Azijos studijų aljanso konferenciją (Baltic Alliance for Asian Studies; BAAS). Mokslininkai iš Lietvos, Latvijos, Estijos, Armėnijos, Danijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos dešimtyje teminių sekcijų pristatė penkiasdešimt pranešimų.
Sekcijų temos apėmė visas Baltijos šalių universitetuose tyrinėjamas šakas. Buvo diskutuojama apie Kinijos Tang ir Song dinastijų poeziją ir tapybą, budizmo tekstinio paveldo interpretacijas, tradicines Azijos pažinimo sistemas, tapatybės raišką Azijos vizualiojoje kultūroje ir mene, Azijos šalių įvaizdžius ir reprezentacijas Europoje, šiuolaikinės filosofijos problemas iš Rytų Azijos perspektyvos, Azijos tautų literatūros vertimus į lietuvių ir latvių kalbas, tiurkų tautų religinį paveldą Rytų Europoje, politinį islamo diskursą Vidurio Azijoje , taip pat pristatyti Azijoje atlikti antropologiniai lauko tyrimai.
Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė profesorė Zhang Donghui iš Liaoning universiteto skaitė pranešimą apie Tao Yuanming kūrybą: „Grįžimas į gamtą ir harmoniją – skaitant Tao Yuanming poeziją“. Konfucijaus institutas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie tokių svarbių mokslinių renginių, skatinti bendradarbiavimą tarp Azijos kultūros studijų mokslininkų.
Baltijos šalių Azijos studijų aljansas vienija Azijos studijų ir tyrimų centrus Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Latvijos, Tartu ir Talino universitetuose. Aljanso tikslas – tinklaveikos principu plėtoti Azijos tyrimus Baltijos šalyse, didinti jų tarptautinį matomumą, skatinti bendrus tyrimus, pagrįstus bendradarbiavimu tarpusavyje ir su kitų šalių mokslininkais, sukurti konkurencingą regioninę Azijos tyrimų infrastruktūrą. Šių tikslų siekiama plėtojant Azijos studijas, tyrimus ir tinklaveiką, dalijantis ekspertine patirtimi ir ištekliais, koordinuojant mokslinę leidybą, skatinant akademinį mobilumą ir tyrimų sklaidą.
