Sidebar

      Vilniaus Universiteto Konfucijaus Instituto dėstytojai, studentai, bičiuliai ir garbūs svečiai sausio 20 d. pasitiko Kinų Naujuosius Metus. 

    Kinų Naujieji metai - tai pati svarbiausia tradicinė šventė Kinijoje, simbolizuojanti ne tik naujojo metų ciklo pradžią, bet ir artėjantį pavasarį bei šeimos susijungimą.  

     Šventėje dalyvavo naujasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje su žmona, Užsienio reikalų ministerijos Azijos ir Okeanijos šalių skyriaus patarėja Jūratė Ramoškienė, Lietuvos - Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis, tradicinės kinų medicinos gydytojai, menininkai ir kiti su Kinija bei jos kultūra susiję žmonės.

 

Restorane "Tianfu" drauge su šventės dalyviais gaminome tradicinius kiniškus virtinukus. Restorano šeimininkai demonstravo gamybos procesą, taip pat padėjo gaminti.

Svečiai taip pat klausė pasakojimo ne tik apie šventės tradicijas - virtinukų reikšmę, įvairias dievybes bei šventės atributus, bet ir apie šiuolaikinius šventimo papročius. 

Vakaro gale visi ragavo virtinukų, bei buvo atsisveikinta padovanojant mažas dovanėles.

Užbaigiant kinų naujųjų metų renginius, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Orientalistikos centro skaitykloje Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas organizavo dailininkės Dalios Dokšaitės mokinių, lankiusių Kinų tapybos ir kaligrafijos kursus VU Konfucijaus institute, darbų parodą.

"Peizažas kinų mene užėmė ne tik savarankišką vaidmenį, bet tapo pagrindinis išreiškėjas idėjinių, emocinių ir etinių pažiūrų. Kinų peizažas – filosofinių apmąstymų pasaulis", - taip kinų peizažinės tapybos svarbą apibūdina Dalia Dokšaitė.

Verta paminėti, jog Tapybos ir kaligrafijos kursus lankė ir nuostabius darbus sukūrė ne tik meninį išsilavinimą turintys klausytojai. Kinų tapyba ypatinga tuo, jog norint prie jos prisiliesti, pakanka polinkio į menus ir noro kurti, o kuriant - medituoti.

Ekspozicija veiks iki kovo 8 dienos.

Pasaulinės taijiquan ir qigong dienos proga VU Konfucijaus institutas prisidėjo prie "Tarptautinės tai chi chuan ir chi kung asociacijos" ir kartu su 70 valstybių paminėjo pasaulinę taijiquan ir qigong dieną - šią dieną visi susirenka 10 val. ryto vietos laiku ir praktikuoja taijiquan.

10 val. ryto Vingio parke susirinkę entuziastai nepabūgo lietaus ir noriai klausėsi pasakojimo apie taijiquan naudą, taip pat mokėsi taiqi judesių. Renginio dalyviai taip pat galėjo susipažinti su Huashan daoistų mokyklos ilgaamžiškumo menu - meistrė Xiang Xueqiu mokė šios mokyklos pratimų.

Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas dėkoja "Tarptautinei tai chi chuan ir chi kung asociacijai", jos vadovui Romualdui Petkevičiui už organizavimą ir kvietimą prisidėti prie renginio.

Balandžio 8 d. meistrė taip pat lankėsi įvairiose šalies mokyklose. Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje buvo pristatyti kiniški karpiniai, taip pat vyko praktinis užsiėmimas su meistre.

Mokiniai turėjo progą iš arčiau susipažinti su kiniškų karpinių menu, taip pat patys tai išbandyti.

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokiniai taip pat turėjo galimybę susipažinti su tradiciniais šamanistiniais šiaurės rytų Kinijos karpiniais. Meistrė Yang Zhihong ne tik papasakojo apie karpinių tradicijas, bet ir demonstravo, kaip vyksta šis karpymas.

Kiniškų karpinių meistrė Yang Zhihong savo apsilankymo Jonavos  Jeronimo Ralio gimnazijoje metu mokinius supažindino su šiaurės rytų Kinijos šamanistinių karpinių tradicijomis, šamanistiniais simboliais, pristatė savo darbus.

Pamokos pabaigoje mokiniai kartu su meistre praktiškai išbandė šį meną - buvo karpomi drugeliai.

Gegužės 9 – 10 dienomis Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas organizuoja Šiaurės Europos ir Baltijos šalių Konfucijaus institutų konferenciją. Šiaurės Europos ir Baltijos šalių institutų vadovai pasidalins patirtimi, aptars nuveiktus darbus bei bendradarbiavimo ateityje perspektyvas.

Šis Konfucijaus institutų suvažiavimas organizuojamas jau šeštąjį kartą, bet pirmąjį Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Pagrindiniai Konfucijaus instituto veiklos tikslai yra su Kinija susijusių mokslinių tyrimų ir studijų skatinimas bei plėtojimas, taip pat akademinių bei kultūrinių renginių organizavimas. 

Šiuo metu šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione veikia 13 Konfucijaus institutų: po vieną Baltijos šalių universitetuose (Vilniaus universitete, Latvijos universitete bei Talino universitete), po vieną Islandijoje, Suomijoje ir Norvegijoje, trys institutai Danijoje ir net keturi Švedijoje. Iš viso pasaulyje jau yra daugiau nei pusketvirto šimto Konfucijaus institutų.

Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas įsteigtas 2010 metų lapkričio 26 dieną Vilniaus universiteto ir Kinijos švietimo ministerijos padalinio (Hanban) iniciatyva. Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas yra didžiausias kinų kalbos ir kultūros centras Lietuvoje, per dvejus  metus suorganizavęs ne vieną akademinį ir kultūrinį renginį, nuolat kviečiantis į kinų kalbos kursus.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių Konfucijaus institutų konferencija vyks Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose, 239 seminarų kambaryje. Pradžia–gegužės 9 d. 13.30 val. Atidarymo ceremonijoje dalyvaus VU Rektorius Jūras Banys, Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje J.E. Liu Zengwen ir kiti garbingi svečiai.

Gegužės 9–10 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) Konfucijaus instituto organizuojama šeštoji Šiaurės Europos ir Baltijos šalių Konfucijaus institutų konferencija. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo l. e. VU rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje J.E. Liu Zengwen, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Justina Razumaitė ir kiti garbingi svečiai.

Prof. Jūras Banys pasidžiaugė jog tokia konferencija Baltijos šalių regione surengta pirmą kartą, ir būtent Vilniaus Universitete–seniausioje švietimo institucijoje Rytų Europoje. Tai rodo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto svarbą skatinant regioninį bendradarbiavimą. J.E. Liu Zengwen sveikindamas 13 Konfucijaus institutų atstovus džiaugėsi, jog šį konferencija suteikia puikią galimybę mokytis vieniems iš kitų ir skatina pradėti intensyvų regioninį bendradarbiavimą. Justina Razumaitė pabrėžė, jog Kinija ir Europos Sąjunga šiemet mini strateginės partnerystės dešimtmetį. Intensyvėjant šalių bendradarbiavimui įvairiose srityse, kinų kalbos ir kultūros studijos įgyja vis didesnę reikšmę. Užsienio reikalų ministerija nuolat palaiko VU Konfucijaus instituto veiklą, kuri stipriai prisideda prie Kinijos kultūros, ekonomikos ir politikos pažinimo Lietuvoje.

Šiuo metu Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione veikia 13 Konfucijaus institutų: po vieną Baltijos šalių universitetuose (Vilniaus, Latvijos ir Talino universitetuose), po vieną Suomijoje ir Norvegijoje, trys institutai Danijoje ir penki Švedijoje. Pagrindiniai Konfucijaus institutų veiklos tikslai yra su Kinija susijusių mokslinių tyrimų ir studijų skatinimas bei plėtojimas, akademinių bei kultūrinių renginių organizavimas.

Vertėtų paminėti, jog kai kurie Konfucijaus institutai specializuojasi konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, Danijos Aalborg universiteto Konfucijaus institutas inovacijoms ir mokymuisi vykdo kinų kalbos mokymo metodikos tyrinėjimus ir skatina užduotimis paremtą mokymąsi. Šio darbo pagrindu išleista  knyga buvo pristatyta konferencijos metu. Kopenhagos verslo mokyklai priklausantis Konfucijaus institutas orientuojasi į verslininkus ir moko verslo paslapčių, padedančių sėkmingai plėtoti ekonominius ryšius su Kinija. Ką tik įsteigtas Karališkosios muzikos akademijos Konfucijaus institutas Kopenhagoje kviečia pažinti kinų kultūrą per tradicinę kinų muziką.

Kiekvienas Konfucijaus institutas gali pasidžiaugti puikiais žmogiškaisiais ištekliais, kurie atveria galimybes bendradarbiavimui. Šios Konfucijaus institutų konferencijos tikslas ir buvo sukurti planą kaip intensyvinti bendradarbiavimą, vykdant mainus, kartu rengiant akademinius ir kultūrinius projektus. 

Dalyviai džiaugėsi galimybe susitikti ir diskutuoti. Susirinkę institutų atstovai aptarė nuveiktus darbus, dalijosi patirtimi ir pasiūlymais. Svečiai liko patenkinti susitikimo rezultatais ir priimtais sprendimais. Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas įsipareigojo imtis iniciatyvos ateinančiais metais palaikyti ryšius tarp visų Šiaurės Europos ir Baltijos šalių universitetų, skleisdamas informaciją ir skatindamas mainus. Tad tikimės, jog Šiaurės Europos ir Baltijos šalių Konfucijaus institutų bendradarbiavimas intensyvės, o VU KI ateityje pakvies į įdomias paskaitas ir kultūrinius renginius.

Travel Planet kartu su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu organizuoja kiniškų patiekalų gaminimą. Renginys vyks gegužės 18 d. (šeštadienį) nuo 12 val.

Planuojami šie valgiai:

Saldi sriuba su datulėmis;
Dumplings (kiniški virtinukai..);
Gong bao vištiena;
Kiauliena su soja ir bulvėmis;
Daržovių salotos;
Keptas pomidoras su priedais;
Arbata.
Taip pat bus įvairių ryžių, pakeptų ryžių miltų makaronų.
(Patiekalai bus dviejų tipų - aštrūs ir ne)

Visi labai laukiami Subačiaus g. 15-51.

Jau tradicija tapo sutikti Rudens vidurio šventę VU Konfucijaus institute. Rugsėjo 18 d. vakarą visi besidomintys Kinijos kultūra susirinko daugiau sužinoti apie vieną svarbiausių tradicinių švenčių ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje paragauti Mėnulio pyragėlių - ypatingo šios šventės gardėsio.

Susirinkusiems buvo pristatytos šios šventės ištakos, šventimo tradicijos ir svarbiausių simbolių reikšmė. Rudens vidurio šventės istorija siekia Vakarinės Zhou dinastijos laikus (7 a. pr. Kr.), kuomet imta atnašauti Mėnuliui ir su juo siejamai dievybei Chang'e. Kinija visuomet buvo žemdirbystės kraštas, kuriame Mėnulis vaidino labai svarbų vaidmenį - pagal Mėnulio kalendorių buvo suskirstyti visi svarbiausi žemdirbystės darbai metuose, švenčiamos šventės, atnašaujama dievams. Rudens vidurio šventė  siejama su derliaus nuėmimu buvo ir yra švenčiama aštunto mėnesio 15 d. per pilnatį. Šiais laikais tai daugiau šeimos susibūrimo, vienybės ir darnos šventė, kurios metu grožimasi mėnuliu, valgomi apvalūs arba daugiasėkliai vaisiai ir būtinai vaišinamasi Mėnulio pyragėliais. Pilnas mėnulis ir apvali pyragėlių bei vaisių forma simbolizuoja pilantvę, vienybę ir harmoniją. 

VU Konfucijaus instituto svečiai taip pat turėjo unikalią galimybę paragauti Mėnulio pyragėlių, kurie šiam vakarui buvo specialiai atgabenti iš Kinijos. Nuoširdžiai dėkojame studentams, kurie prie to prisidėjo. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir dalinamės šventės akimirkomis. Maloniai lauksime kituose renginiuose! 

Vilniuje vieši tradicinės kinų muzikos atlikėjai iš Kinijos centrinės konservatorijos ir Danijos karališkosios muzikos akademijos Konfucijaus instituto. Supažindiname su muzikais ir kviečiame į jų koncertus Kaune bei Vilniuje.

Zhao Xiaoxia (Džao Siaosia), guqin (gučinas)

Zhao Xiaoxia baigė Kinijos centrinę konservatoriją (svarbiausią šalies aukštąją muzikos mokyklą), kurioje jai dėstė žymus profesorius Li Xiangting ( Li Siangtingas). Šiandien Zhao Xiaoxia pati yra Centrinės konservatorijos guqin dėstytoja.  

Zhao Xiaoxia ne tik užsiima pedagogine veikla, bet taip pat užima ir kitas svarbias pareigas: ji yra Kinijos nacionalinės orkestrų asociacijos guqin profesionalų tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotoja ir Kinų kunju operos guqin valdybos narė.

Zhao Xiaoxia yra laimėjusi daugybę prizų bei apdovanojimų - auksinį medalį 2007 m. Kinijos centrinės televizijos rengtame Nacionalinės instrumentinės muzikos konkurse, Auksinę lotoso taurę Antrajame Makao tarptautiniame jaunųjų muzikų konkurse ir kitus.

Ji yra koncertavusi ir skaičiusi paskaitas  JAV, Vokietijojoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Japonijoje, Singapūre, Honkonge.

Pastaraisiais metais, Zhao Xiaoxia, kaip solo atlikėja, dalyvavo žymaus kinų kompozitoriaus Tan Dun pasauliniame ture „Kovos menų trilogija“ ir buvo pakviesta į Tokijo Tarptautinį muzikos, Singapūro kinų meno, Vokietijos Schleswig- Holstein muzikos bei Australijos –Azijos meno festivalius.

Dėl jos rafinuoto muzikinio talento ir ypatingų instrumento, kuriuo ji groja, savybių Zhao Xiaoxia buvo pakviesta bendradarbiauti su Tokijo filharmonijos, Adelaidės simfoniniu, Singapūro filharmoijos, Kinijos filharmonijos, Šanchajaus filharmonijos ir Kinijos nacionaliniu simfoniniu orkestrais.

Jos atliekama guqin muzika skambėjo kinų filmuose „Konfucijus“, „Kelias“, „Prarastas karžygys“, daugelyje Kinijos televizijos serialų ir įvairių televizijos kanalų laidose. 

Liu Xiaojing (Liu Siaodzing), pipa

Liu Xiaojing pradėjo groti pipa būdama penkerių. 2000 m. ji buvo priimta į Kinijos centrinės konservatorijos pagrindinę mokyklą Pekine. Vėliau Liu Xiaojing tęsė studijas Centrinėje konservatorijoje pas profesorių Zhang Hongyan (Džang Hongjaną). 2011 m. įgijusi bakalauro laipsnį, toliau tęsė magistrantūros studijas Centrinėje konservatorijoje.

Studijų laikotarpiu Liu Xiaojing buvo apdovanota daugybe prizų bei stipendijų, įskaitant aukso medalius Tarptautiniame jaunimo konkurse 2010 m. bei  Tarptautiniame kinų pipos konkurse 2011 m.

Liu Xiaojing sulaukė didžiulio pripažinimo ir atstovaudama Centrinę konservatoriją koncertavo daugelyje Kinijos, JAV ir Europos miestų.

Song Bing, yangqin (jangčinas)

Song Bing yra kilusi iš Mongolijos. Ji pradėjo groti yangqin būdama šešerių, mokėsi pas profesorę Liu Yuening (Liu Juening), iš pradžių Kinijos centrinės konservatorijos pradinėje mokykloje, o vėliau ir Centrinėje konservatorijoje. 2011 metais ji buvo priimta magistro studijoms į Centrinę konservatoriją ir apdovanota vardine stipendija.

Song Bing yra yangqin trio „Jasmine“ narė. Su „Jasmine“ ji koncertavo Europoje ir daugelyje Azijos šalių.

2011 m. užėmė antrąją vietą Jungtinių Amerikos Valstijų nacionaliniame muzikos konkurse jauniems profesionalams “Chinese Sound Cup“ .

Zhang Guoliang (Džang Guoliang), erhu (kiniškas smuikas)

Erhu virtuozas Zhang Guoliang baigė magistro studijas Kinijos centrinėje konservatorijoje. Jis yra aktyvus erhu muzikos atlikėjas, kompozitorius ir mokslininkas.

Zhang Guoliang kaip solistas yra koncertavęs Nacionalinėje centrinėje operoje, “Dongfang” muzikos ir šokio trupėje ir kituose nacionaliniuose bei tarptautiniuose kolektyvuose.

Yra laimėjęs Auksinį prizą Kinijos – Korėjos – Japonijos erhu grojimo konkurse, devynių konservatorijų grupėje,  ir pirmąją vietą Jaunųjų muzikų konkurse Estijoje.

Liu Ziqi (Liu Dziči), guzheng (gudžengas)

Liu Ziqi pradėjo groti instrumentu guzheng būdama septynerių. Ji mokėsi pas profesorius Xia Bing (Sia Bing) ir Zhou Wang (Džou Vang) Kinijos centrinėje konservatorijoje. 2011 m. sėkmingai baigė studijas.  

Liu Ziqi buvo suteiktos kelios stipendijos ir apdovanojimai, įskaitant stipendiją už nuopelnus iš Centrinės konservatorijos ir Pekino savivaldybės vardinę stipendiją studentams. Ji yra laimėjusi Kinijos „Long Yin Cup“ ir „Day Day Cup“ muzikinius konkursus.

Liu Ziqi atstovavo Kinijos centrinę konservatoriją Europoje ir Kinijoje.

 

2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje Kinijos Liaudies Respublikos ambasada, Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas ir leidykla "Eugrimas" pristatė fotoalbumą "Neatrastoji Kinija. Du žvilgsniai".

Šis albumas –  tai savotiška kelionė per atstumą į vieną įspūdingiausių valstybių pasaulyje. Lydint dviem įžvalgiems gidams – fotografams Vytautui Daraškevičiui ir Songui Džendziunui – Kinijos gamtos grožis, tradicijų įvairovė ir gyvenimo būdas atsiveria netikėčiausiais vaizdais. Profesionaliai užfiksuoti, kontrastingi ir gana netikėti kadrai supažindina su Kinija iš dviejų skirtingų perspektyvų – į šalį žvelgiama užsieniečio ir vietinio gyventojo akimis.

„Abiejų šalių bendradarbiavimas įvairiose srityse auga – kuo toliau, tuo daugiau lietuvių nori pažinti Kiniją. O tam reikia ne tik žinoti jos istoriją ir pažinti kultūrą, dar svarbiau – pažinti žmones ir kasdienę buitį. Šis Kiniją atspindintis nuotraukų albumas atveria nuostabų langą į mūsų šalį“, – fotoalbumo pristatymo metu sakė Kinijos Liaudies Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Zengvenas Liu.

Vilniaus universiteto prorektorius prof. Eugenijus Butkus pasidžiaugė, jog prie šio sėkmingo projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas – tapęs tiltu, jungiančiu dvi tautas ir padendačiu vieniems kitus pažinti bei suprasti.

Saulius Petrulis, leidyklos „Eugrimas“ vadovas, pažymėjo, kad buvo ilgai svarstoma, kaip fotoalbumą padaryti kitokį nei iki šiol išleisti.

„Paprastai albumuose apie Kiniją dominuoja Didžioji kinų siena ar Pekinas. Šis albumas – įvairiapusiškenis. Tai dviejų skirtingų kultūrų – svečio iš Europos ir vietinio – profesionalių fotografų du skirtingi požiūriai į kontrastingą Kiniją, jos kultūrą, gamtą ir žmones. Albumas išleistas ne tik lietuvių ir kinų, bet ir anglų kalbomis, tad jis bus aktualus įvairių tautų atstovams, siekiantiems Kiniją pamatyti iš labai arti“, – teigė fotoalbumą išleidusios leidyklos vadovas.

„Jeigu man, kaip atvykėliui, ne visose nuotraukose pavyko tiksliai atspindėti Kinijos dvasią, tai kompensavo Songo Džendziuno kadrai. Tai suteikė albumui išskirtinumo. Pastebėjau, kad vien tik kinų leidžiamuose albumuose viską stengiamasi parodyti itin pozityviai, kitataučių – atvirkščiai – siekiama parodyti Kinijos skurdą. Mes stengėmės išbalansuoti tarp šių kraštutinumų“, – sako V. Daraškevičius.

Nuotraukos fotoalbumui buvo renkamos daugiau nei devynerius metus – nuo 2004 metų rudens, kai fotografas V. Daraškevičius pirmą kartą lankėsi Kinijoje. Ten jis dalyvavo pasauliniame folkloro fotografijos konkurse „Humanity Photo Awards“, kurį tradiciškai kas antrus metus rengia Kinijos folkloro fotografijos asociacija kartu su UNESCO, ir teikė fotografijas  lietuvių senųjų kalendorinių bei kitų tradicinių švenčių  temomis. 2007 m., 2009 m.,  2011 m. ir  2013 m. konkursuose  lietuvio serijos buvo nominuotos ir jis buvo kviečiamas atvažiuoti į įvairiuose Kinijos miestuose vykusias parodų atidarymo bei apdovanojimo ceremonijas.

Iš viso kontrastų kupinoje šalyje V. Daraškevičius viešėjo šešis kartus, ten praleisdavo po tris keturias savaites. Jo kolega kinas Song Džendziunas prie projekto prisijungė prieš metus, kuomet dalyvavo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto organizuotuose fotografijos menui skirtuose renginiuose Vilniuje. Deja, šįkart fotoalbumo pristatyme jis dalyvauti negalėjo.

Lietuvių fotografas pripažino, kad per viešnagę Kinijoje jam įstrigo žmonių draugiškumas ir ypač turtingas šalies kultūrinis paveldas.

Trečiadienį vykusiame fotoalbumo pristatyme dalyvavo Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas,  kultūros viceministras Edvardas Trusevičius, ambasadų atstovai, kultūros pasaulio asmenybės ir visuomenėje žinomi žmonės.

Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas nuoširdžiai visus sveikina su Naujaisiais Arklio Metais!

Sausio 25 ir 26 d. restorane „Honkongas“ įvyko Kinų Naujųjų Metų renginiai. Dalyviai turėjo progos susipažinti su Naujųjų Metų tradicijomis bei papročiais. Buvo gaminami kiniški virtinukai, kurie yra vienas iš tradicinių šios šventės patiekalų. Šis patiekalas yra turto, gerbūvio simbolis, kadangi jų forma primena senovinius kiniškus pinigus. Kiniškai virtinukai jiaozi skamba panašiai kaip ir laikas, kuomet išlydimi Senieji ir pasitinkami Naujieji Metai, todėl virtinukai valgomi vidurnaktį ir simbolizuoja Naujųjų sutikimą. Tradiciškai Naujųjų išvakarėse visa šeima kartu gamina šį šventinį patiekalą, kuris dar simbolizuoja ir šeimos vienybę. Konfucijaus instituto bičiuliai ne tik lipdė virtinukus, juos ragavo, bet ir susipažino ir su kiniškais karpiniais bei Naujųjų Metų simbolika.

Nuoširdžiai dėkojame visiems už puikią nuotaiką ir dalinamės įspūdžiais:

 

Panevėžio fotografijos galerijoje sausio 22 d. atidaryta fotografijų paroda „Kinijos tradicijos, ritualai, šventės“. Šioje parodoje eksponuojamos Žmonijos fotografijos apdovanojimus pelniusios nuotraukos, įamžinusios unikalias tradicinių Kinijos švenčių akimirkas.

Susirinkusius į parodos atidarymą sveikino Konfucijaus instituto direktorė prof. Zhang Dongui, džiaugdamasi sėkmingu bendradarbiavimu su Dailės galerija ir panevėžiečių domėjimusi Kinijos kultūra.

Parodoje taip pat buvo pristatytas Vytauto Daraškevičiaus bei Song Zhenjun fotoalbumas „Neatrastoji Kinija. Du žvilgsniai“.  Šešis kartus šioje šalyje lankęsis, daugelį provincijų apkeliavęs V.Daraškevičius įamžino kinų gamtą, kultūrą, šios šalies gyventojus. Ten, kur jam dar neteko lankytis, fotografavo jo kolega kinas Song Zhenjun. Todėl parodos lankytojai gaus nepaprastai plačią Kinijos gyvenimo panoramą. Šis albumas ypatingas tuo, kad į šalį žvelgia du fotografai – vietinis ir atvykėlis, todėl galima pamatyti įvairias gyvenimo puses. Net keletą kartų Kinijoje apsilankęs ar joje pagyvenęs žmogus negalėtų pamatyti tiek unikalių švenčių, kiek jų pamatys visI apsilankiusieji šioje parodoje, teigė VU Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. 

Panevėžio dailės galerijoje sausio 15 d. atidaryta paroda „Kinų menas Baltijos šalyse“. Čia eksponuojama kinų dailininkų Chen Minxin tapybos, Jianwen Xu grafikos, Gu Jing Zhou, Shi Xiao Ma, Zhou Xiao Ming keramikos darbai, Yang Zhihong karpiniai.

„Kinų menas Baltijos šalyse“ yra pirmasis projekto „Paslaptingoji Kinija“ renginys. Ši paroda supažindina su Kinijos menu, iškiliais menininkais ir jų kūryba. Dailės galerijoje  eksponuojama reto grožio Isingo arbatinukų kolekcija, kuria žavėjosi meno gerbėjai. Parodos atidarymo svečiai buvo vaišinami ypatinga kinų arbata, kurią Yixing keramikos induose ruošė kolekcininkas A.Burba.

 Dailės galerijoje taip pat eksponuojami šamanistiniai karpiniai. Karpinių meistrė Yang Zhihong - nusipelniusi Kinijos Liaoning provincijos tautodailininkė, Liaoning provincijos Jianping apygardos nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimo centro vadovė. Jos kūriniai „Žuvų deivė“ ir „Lotosų deivė“ yra laimėję aukščiausius apdovanojimus 2006 m. tarptautiniame Changdžou karpinių konkurse ir nacionaliniame Kinijos karpinių konkurse.

 Parodą Dailės galerijoje apžiūrėti galima iki vasario 15 dienos.

下级分类