Lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto Konfucijaus institute konfucianizmo tyrinėtojas, Sun Yat-seno universiteto mokslininkas dr. Vytis Silius skaitė paskaitą apie Sunzi veikalą “Karo menas”.
Šioje paskaitoje aiškinomės istorines šio teksto atsiradimo aplinkybes bei svarbiausias idėjas. V. Silius išdėstė kaip Sunzi siūlo kariauti ir kokia yra idealioji pergalė kare. Tyrėjas taip pat pasidalino jo paties pradinėmis įžvalgomis, kuo įdomi ir kuo universali ši knyga, supažindino ne tik su knygos struktūra, bet ir akcentavo, kuo ji yra išskirtinė savo universalumu.
Pirmiausia pranešėjas pristatė istorines veikalo atsiradimo aplinkybes. Įdomus faktas yra tai, kad galbūt šis kūrinys buvo parašytas kelių autorių o tik priskirtas vienam Sunzi. Tačiau yra žinoma, kad kūrinys buvo sukurtas 5-ame amžiuje prieš Kristų, kai Kinija išgyveno kariaujančių karalysčių laikotarpį. Seniausia versija, kurią mes turime, tai 140-118 pr. m. e. Sunzi veikalas, kuris buvo rastas 1972 m. vykusiuose kasinėjimuose. Dabartiniai vertimai juo daugiausia ir remiasi.
Į ką turime atkreipti dėmesį skaitydami Sunzi? Dr. V. Silius akcentuoja kelis dalykus. Pirma, tai skirtingas suvokimas. Pavyzdžiui, kinų kultūroje nėra atskirta praktika ir teorija, kas mūsų vakarietiškoje perspektyvoje laikoma atskirais.
Kitas dalykas į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pasak pranešėjo, tai yra tai, kaip kinų kultūroje suprantamas kultūrinis herojus ir ignoruojamas tas, kuris išdrįso kariauti. Kai skaitome Sunzi, turime suprasti, kad tai kultūra, kuri nelaiko karą sektinu pavyzdžiu ir karas laikomas kaip paskutine priemone. Karvedys yra geras tiek, kiek neįsivelia į mūšį. Karinis heroiškumas tekste ne tai, kad neskatinamas, bet jį bandoma suvaldyti.
Pasak pranešėjo, dar vienas labai svarbus aspektas skaitant šį veikalą – kertinės sąvokos (jų yra per 30), terminai, kurie iki šiandien egzistuoja kinų kultūroje ir jų nesuprantant šiuolaikinės Kinijos tiesiog neįmanoma suprasti kaip ir neįmanoma suprasti ką šiuo veikalu norima pasakyti.
Tačiau bene svarbiausias kinų kultūros bruožas, kurį akcentavo paskaitoje V. Silius ir kuris turi būti jaučiamas skaitant šią knygą yra yinyang pasaulėžiūra. Ji nusako mintį, jog nėra pradžios taško, yra susiję tarpusavyje vienas kitą papildantys ir atliepiantys veiksniai. Mokslininkas pateikė gerų pavyzdžių.
Skaitydami ir bandydami suvokti šį tekstą turime kartu galvoti apie kitus sąveikaujančius ir tuo laikotarpiu egzistavusius tekstus. Juk „Karo mene“ išdėstyti terminai, idėjos ir mūsų pasaulį supantys vaizdiniai yra neatsiejamai susiję su tuo ką vadiname filosofiniu kultūros klodu ir šis santykis yra labai artimas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Sunzi gyvenu tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Laozi bei Konfucijus.
Galiausiai tyrėjas grįžta prie veikalo pavadinimo ir suabejoja, ar tikrai teisingas vertimas yra „Karo menas“ ir teigia, kad su tuo reikėtų būti atsargiems. Kinų kalboje „fa“ 法labiau verstinas kaip „taisyklė“ arba greičiau „dėsningumas“. O žodis „menas‘ šiek tiek paklaidina, suteikdamas tokią romantizuotą prasmę.
Dar daugiau, V. Silius akcentavo, jog tai absoliučių idėjų rinkinys, o ne teorija. Tai nuolat besikeičianti situacija, kurios neįmanoma prognozuoti. Karas kaip politinis, etinis, moralinis reiškinys. Mes galime ugdyti karvedžio galvojimą, bet mums nesigaus lydėti jo į karo lauką, turime paruošti žmogų plačiąja prasme, todėl šiame tekste apie karą žmogus yra kertinis. Pagrindinis dėmesys skiriamas valdovui ir karvedžiui.
Paskaitą V. Silius pabaigė bene populiariausiomis citatomis iš „Karo meno“:
„Pažįstantis ir save ir priešininką, visada laimės.
Pažįstantis save, bet nepažįstantis priešininko, kartais laimės, kartais pralaimės.
Nepažįstantis nei savęs, nei priešininko, yra pasmerktas pralaimėjimui visuose mūšiuose, kuriuose jis stos.“
Šio veikalo universalumas pasireiškia tuo, kad veikalo principai naudojami įvairiausiose gyvenimo srityse – žmonių santykiuose, medicinoje, diplomatijoje, versle ir t.t. visur, kur yra neaiškumo-netikrumo situacija, kur rezultatas nebūtinai toks, kokio tu tikiesi ir tai reikalauja adaptacinio veikimo.
Ačiū susirinkusiems, kurie tikime, jog pasisėmė tūkstančius metų gyvuojančių tiesų, turėjo progą užduoti klausimus tyrėjui. Dabar belieka sulaukti to vienintelio, pačio geriausio veikalo vertimo iš originalo kalbos su kalbiniais ir kultūriniais paaiškinimais, kurie, norint suprasti, yra būtini.
Paskaitos įrašo galite klausyti mūsų Youtube kanale https://youtu.be/RYZ31co4OaA