Gruodžio 17 d. tiesiogiai transliavome paskaitą apie Kinijos avangardo literatūrą, kurią skaitė Indrė Balčikonytė-Huang, avangardistų Yu Hua ir Can Xue vertėja, modernios ir šiuolaikinės kinų literatūros tyrinėtoja.
Paskaitoje buvo nagrinėjamas devintojo dešimtmečio Kinijos avangardinės literatūros reiškinys, kuris laužė tradicines literatūros taisykles ir provokavo įprastą suvokimą. Čia išgirdome apie svarbiausių avangardo literatūros atstovų kūrybą, jų stilistiką, temas ir išskirtines savybes, taip pat
buvo aptartas avangardo literatūros atsiradimo kontekstas, politinės ir kultūrinės aplinkybės, problemos bei jos transformacija po 1990-ųjų
Paskaitos pradžioje pranešėja skaitė ištraukas iš avangardo literatūros kūrinių ir pristatė eksperimentinį, simbolinį ir radikaliai įvairų tekstų stilių. Toliau buvo aptariamos reakcijos į avangardo kūrinius jų pasirodymo metu Kinijoje, pabrėžiant avangardo tradicijų unikalumą Kinijos literatūros istorijoje.
Čia nuskambėjo avangardo sąvokos paaiškinimas, jos kilmė, specifika Kinijos literatūroje, ir aptariamas apie 1984–1992 m laikotarpis, kuris pažymėtas avangardo srovės atsiradimu. Taip pat neišvengiamai buvo užsiminta apie Kinijos literatūros ir kultūros situaciją iki 1976 metų, kokia tuomet buvo didaktinės literatūros funkcija, kokią įtaką literatūrai padarė Mao kultūrinė politika bei socialistinis realizmas.
Antroje paskaitos dalyje buvo sutelktas dėmesys į avangardinės literatūros stilistiką, nagrinėjamas temas bei buvo pristatyti žymiausi avangardo rašytojai tokie kaip Ma Yuan 马原，Yu Hua余华，Ge Fei格非，Su Tong苏童，Hong Feng洪峰, Can Xue残雪.
Paskaitos pabaigoje pranešėja užsimena apie avangardo pabaigos priežastis ir kelia klausimą ar šiuolaikinėje Kinijoje įmanomas avangardo dvasios tęstinumas.
Kinijos avangardo literatūra – sparčiai formavęsis ir transformavęsis reiškinys, kuris drastiškai pakeitė
tradicinį Kinijos literatūros vaizdą. Ji įvedė radikalius kalbos ir naratyvo eksperimentus, atvėrė kelią plačiau filosofinėms ir estetinėms naujovėms. Nors jos gyvavimo periodas buvo trumpas ir po jo sekė autoritariniai apribojimai bei rinkos pokyčiai, avangardo dvasia išlieka svarbi literatūrinėje mintyje ir įtakoja šiuolaikinius autorius. Vertėjų svarba tokių kūrinių pristatymui užsienio auditorijai yra itin didelė, nes jos dėka galime pažinti sudėtingą ir daugialypį Kinijos kultūrinį paveldą.
Paskaitos įrašo lietuvių kalba klausykitės https://youtu.be/jrdzWRLDpvU?si=JOKxs7sGzbydZZjN