Sidebar

Kovo 5 dieną Užsienio reikalų ministerijoje atidaryta Ievos Rutės fotografijų paroda „Mountains lost in silver“ („Kalnai, paklydę sidabre“). Keliautoja ir fotografė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro ir Konfucijaus instituto dėstytoja susirinkusiems į parodą atskleidė Kinijos kalnų grožį šiek tiek kitu, dar nematytu, kampu. Nuotraukos sukurtos 2010 m. Kinijos Geltonuosiuose (Huangshan  黄山) ir Lotoso(Huashan 华山)kalnuose.

Atrodo, kas galėtų būti nematyta kalnų fotografijose, kurių dabar galima rasti keliautojų albumuose, internete ar net reklamose. Tačiau autorė, darydama kalnų nuotraukas, naudojo pinhole fotografiją, seniausią fotografijos principą „camera obscura“. Ir vietoj ryškių, spalvingų nuotraukų, matome šiek tiek mistines, paslaptingas, turinčias ypatingą aurą fotografijas.

kalnai paskende sidabre

Fotografavimo principas yra ypatingas tuo, kad fotografas nemato tikslaus kadro, kuris atsispindės juostoje. Kadrą galima tik nujausti. Fotografavimui taip pat reikia nemažai laiko, nes per adatos smaigaliu išdurtą skylutę šviesa turi prasiskverbti į dėžutės vidų ir užfiksuoti norimą vaizdą. Dabar, kai technologijos pasiekė labai aukštą lygį, pinhole fotografijos taikymas atrodytų nereikalingas, tačiau autorės pasirinkimas naudoti šį fotografijos principą atkleidžia jos požiūrį į kalnus ir tai, kaip juos nori parodyti kitiems. Čia svarbus ne tikslus objekto perkėlimas, o jausmo, idėjos užfiksavimas. Nuotraukos vaizduoja ne tiek kalnus, kiek žmogų, kuris į juos žiūri, ir tai suteikia fotografijai naujų galių – ne tiek pamatyti vaizdą, kuris yra užfiksuotas, o kreiptis į žiūrovą ir priversti jį klausti savęs, ką jis mato vienoje ar kitoje fotografijoje ir ką ji jam reiškia. Pati autorė sako, kad tobulos kopozicijos nuotraukoje, kur pavaizduotas nepriekaištingai gražus kalnų peizažas, nublanktų jausmų, esmės perteikimas. Be to, kai fotografija yra lyg iš dalies neužbaigta, žiūrovas yra drąsinamas susikoncentruoti į savo jausmus ir pats intuityviai užbaigti matomą vaizdą spėliodamas, kas palikta už baltų ar juodų erdvių, - taip apie savo parodą mintimis dalijasi fotografė.

Parodos atidaryme įžanginį žodį tarė Lietuvos URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okenanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė, kuri pasidžiaugė vis glaudžiau palaikomais Lietuvos ryšiais su Kinija. Taip pat kalbėjo Kinijos ambasadorius Lietuvoje Liu Zengwen, laikinai Azijos menų centre direktorės pareigas einanti Indrė Pennock. Parodoje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė prof. Zhang Donghui, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro bei Konfucijaus instituto direktorius prof. Audrius Beinorius.

Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas džiaugiasi puikiais Ievos darbais ir linki autorei kūrybinės sėkmės.

 

 

 

 

 

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos