Balandžio 16 d., minint Tarptautinę kinų kalbos dieną, virtualiai susitikome su prof. dr. Lu Xiaohong, mūsų partnerio – Rytų Kinijos edukologijos universiteto dėstytoja. Susitikimo metu profesorė skaitė įdomią ir vaizdingą paskaitą pavadinimu „Integruoti simboliai: kinų rašto architektūra“.
Pirmojoje paskaitos dalyje buvo analizuojamas glaudus ryšys tarp architektūros ir hieroglifų, o antrojoje – gilintasi į kinų rašmenų kultūrinę simboliką bei jų reikšmę kinų mąstyme ir pasaulėžiūroje.
Kinų architektūra – tai išskirtinė mokslo ir meno sintezė, kurioje ypatingą vietą užima feng shui (风水) principai. Jie pabrėžia harmoniją su aplinka, orientaciją pagal pasaulio kryptis bei sąveiką su gamtiniais elementais. Paskaitoje buvo išryškinta ir medienos, kaip tradicinės statybinės medžiagos, svarba. Mediena ne tik suteikia pastatams lankstumo ir atsparumo gamtos stichijoms, bet ir yra neatsiejama nuo senųjų statybos tradicijų bei estetikos.
Kinų hieroglifai (Hànzì 汉字) yra logografiniai ženklai, t. y. kiekvienas jų žymi konkretų objektą, sąvoką ar idėją. Tai ne tik rašto sistema, bet ir savotiškas kultūros archyvas, kuriame subtiliai užkoduotos filosofinės, estetinės ir net architektūrinės idėjos. Kai kurie hieroglifai savo forma atspindi architektūrinius principus – ypač simetriją ir pusiausvyrą.
Pavyzdžiui, mén 门 („vartai / durys“) ar zhōng 中 („centras“) – pastarasis buvo simboliškai panaudotas net planuojant Pekino Uždraustąjį miestą, kurio struktūra grindžiama harmonijos ir balanso idėja.
Hieroglifuose galima atpažinti ir apkrovos principą, panašų į trikampio formą, kur apatiniai elementai „laiko“ viršutinius. Pavyzdžiui, sēn 森 („miškas“) ir jīng 晶 („kristalas“) sudaryti iš trijų identiškų ženklų – apatiniai yra platesni, nes vaizduoja tvirtesnį pagrindą. Patys hieroglifai dažnai veikia kaip dėlionė: jų sudedamosios dalys, vadinamos radikalais, jungiasi tarsi plytos ar kaladėlės.
Tarp mén 门 („vartai / durys“) įterpus kǒu 口 („burna“), sukuriamas hieroglifas wèn 问 („kalbėti / klausti“) – taip formuojama nauja reikšmė. Kai kurie radikalai patys savaime turi architektūrinę ar erdvinę prasmę.
Pavyzdžiui, mián 宀 („stogas“) perteikia apsaugos, uždengimo ir pastogės reikšmę – tai ryškiai matoma hieroglifuose jiā 家 („namai“) ir ān 安 („saugumas / ramybė“). Tuo tarpu radikalas kǒu 口 („burna“) dažnai nurodo uždarą erdvę – ši reikšmė matoma hieroglife yuán 园 („parkas“), kur aptverta teritorija simbolizuoja saugią, ribotą vietą.
Paskaitoje taip pat buvo užsiminta apie platesnius kinų kultūros aspektus, susijusius su kosmoso samprata, šventyklų ir sodų planavimu bei harmoningos erdvės kūrimu.
Norintys giliau panerti į šias temas kviečiami peržiūrėti visą paskaitos įrašą anglų kalba:
https://youtu.be/-WJXemBQT8o