Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorės doc. Loretos Poškaitės skaitytoje viešoje paskaitoje „Jaunimo kultūra (os) šiuolaikinėje Kinijoje“ sužinojome daug įdomių faktų bei įžvalgų, susijusių su jaunimo kultūra ir jos raida Kinijoje, ypatingai XX ir XXI a. Trumpai apžvelkime, kas buvo akcentuota.
Pirmiausia, buvo aptarta vienatvės tema, kuri yra ypač gili šiandienio jauno žmogaus gyvenime. Priežasčių galima ieškoti „vieno vaiko politikoje“, kuri buvo įgyvendinta 1979-2015m. Tai buvo taikyta kaip priemonė, skirta pažaboti gyventojų skaičiaus augimą. Tai galėjo įtakoti padidėjusį paauglių įsitraukimą į internetą ir su šiuo susijusias priklausomybes. Šiandien vienišiams įrengtos mini karaokės kabinos, o ir nepažįstamųjų samdymas, tokiai veiklai kaip apsipirkimas ar jauki vakarienė, tapo populiaria kasdiene veikla.
Bet argi įmanoma suprasti dabartį, nekeliaujant praeities koridoriais?
Iki 20 a. pradžios jaunimas nebuvo laikomas atskira socialine kategorija, o ir pati „jaunimo“ sąvoka kaip politinė kategorija atsirado 1919 metais per „Gegužės judėjimą“ Kinijoje, kurio metu buvo siekiama reformuoti Kinijos visuomenę, priimant Vakarų idėjas, atsisakant konfucianizmo ir modernizuojant įvairias Kinijos gyvenimo sritis. Čia jauni žmonės, pademonstravę savąjį patriotizmą, begalinį aktyvumą, tarytum tapo šių pokyčių katalizatoriumi bei naujų idėjų platintojais.
Vis dėlto audringa 1966–1976 m. kultūrinė revoliucija užima ypatingai svarbią vietą. Mao Dzedongo raginimas ginkluotis subūrė jaunimą į maištingas Raudonosios gvardijos gretas. Su kūrybingu užsidegimu Raudonajai gvardijai buvo suteikta laisvė kūrybiškai išreikšti save pertvarkant visuomenę.
Po kultūrinės revoliucijos jaunimas įgijo daugiau išsvajotos laisvės, tačiau politinė transformacija vyko lėtai, kas paskatino pogrindinės jaunimo kultūros evoliuciją. Į ją dešimtojo dešimtmečio pradžioje įėjo naujos mados ir saviraiškos banga – kultūriniai marškinėliai su provokuojančiais šūkiais ir piešiniais, išreiškiančiais jaunimo chuliganiškumą. Žinoma, nereikėtų pamiršti paminėti ir tokių raiškos būdų kaip repas, breikas, parodos eksponuojant nuogą kūną, cosplay ir kita.
Apibendrinant galima teigti, jog visi šie elementai iliustruoja dinamišką Kinijos jaunimo kultūros prigimtį, jos raidą nuo politinio aktyvumo iki įvairių saviraiškos formų ir nuolatinę įtaką šiuolaikinei Kinijos visuomenei.
Dėkojame dalyvavusiems ir lauksime kituose mūsų renginiuose!