Naujienos

Akimirkos iš vasario 25 dieną vykusių kaligrafijos dirbtuvių suaugusiems! Menininkė Geng Lin pristatė kelis savo darbus bei kaligrafijos priemones, vadinamas „keturiomis brangenybėmis“, supažindino su skirtingais kaligrafijos stiliais iš skirtingų Kinijos istorijos laikotarpių. Dalyvavusieji dirbtuvių metu kaishi kaligrafijos stiliumi mokėsi rašyti hieroglifą 宝 (bǎo), kuris lietuviškai reiškia brangenybę. Džiaugiamės, kad įspūdžių ir tušo dirbtuvių metu nepritrūko!

Šios dirbtuvės yra nemokamų renginių ciklo KINŲ MENO TRADICIJOS dalis – organizuojamo Vilniaus universiteto Konfucijaus institutui bendradarbiaujant su Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi. Renginys skirtas parodai „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“.

Pirmoje paskaitos dalyje buvo kalbama apie kinų kaligrafijos vietą tradicinėje ir šiuolaikinėje Kinijos kultūroje, jos meninės išraiškos ypatumus ir vertinimo kriterijus. Buvo siekiama atsakyti į klausimus, kuo kaligrafija skiriasi nuo paprasto rašymo ir kodėl ji negali būti tapatinama su abstrakčiuoju menu, nors būtent taip ją dažnai traktavo vakariečiai; kuo kaligrafija skiriasi nuo tapybos, nors šie du menai laikomi giminingais ir turinčiais bendras šaknis; kaip kaligrafija pasitelkiama kinų politikoje. Taip pat aptarti svarbiausi kaligrafijos stiliai, kurie gyvuoja iki šiol ir yra išradingai transformuojami šiuolaikiniame kinų mene. Antroje paskaitos dalyje plačiau aptarti kinų tapybos žanrai, ypač žmonių figūrų-portreto ir peizažo tapyba. Paskaitos metu buvo gilinamasi, kodėl pirmasis iš jų buvo beveik ignoruojamas, o antrasis susilaukė išskirtinio dėmesio Vakaruose.

Ši vykusi paskaita yra nemokamų renginių ciklo KINŲ MENO TRADICIJOS dalis – organizuojamo Vilniaus universiteto Konfucijaus institutui bendradarbiaujant su Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi. Renginys skirtas parodai „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“.

Dalinamės akimirkomis iš kaligrafijos kūrybinių dirbtuvių, kurias vedė kaligrafė Geng Lin iš Liaoning universiteto. Gausus dalyvių būrys, susirinkęs į Lietuvos taikomos dailės ir dizaino muziejų, buvo supažindintas su kaligrafijos priemonėmis ir įvairiais rašymo stiliais. Po pristatymo klausytojai jau nekantravo ir patys išbandyti kinišką tušą. Rezultatai tikrai šaunūs!

2017 metų kovo 30d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko tarptautinės dailės parodos „Nikolajus Rerichas ir Latvija“ paskaitų ciklo pirmasis renginys - Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktoriaus prof. habil. dr. Audriaus Beinoriaus paskaita „Pulkininkas N. V. Kordaševskis: lietuviškas pėdsakas N. Rericho transhimalajų ekspedicijoje“.

Paskaitos metu pranešėjas apžvelgė Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos 1927–1928 m. istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstus. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir ano meto fotografijomis nagrinėjo klausimus: kokie buvo šios kelionės tikslai, reikšmė ir rezultatai; kas siejo nuo Kauno apylinkių kilusį dvarininką, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininką Nikolajų Kordaševskį (1877–1945) su garsiąja Rerichų šeima, kaip jis pateko į negausių ekspedicijos dalyvių gretas ir kaip susiklostė tolesnis jo likimas?

Kovo 24 dieną Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyko paskaita "Šilko kelio palikimas: Luojango regiono archeologiniai keramikos radiniai", kurią skaitė svečiai iš Kinijos - ponas Qin Wenbo (Henano provincijos kultūrinio paveldo biuras) ir ponia Wang Qi (Sindziango uigūrų autonominio regiono  kultūrinio paveldo biuras).

Vykęs renginys – skirtas parodai “Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė”.

“Kinų kalbos tiltas” – tai didžiulis Konfucijaus institutų organizuojamas tarptautinis kinų kalbos konkursas rengiamas nuo 2002 metų. Jau penkiolika kartų vykusiuose atrankos etapuose daugiau negu 90 šalių dalyvavo virš 400 000 studentų, o finaluose Kinijoje savo šalis atstovavo daugiau nei 1400 geriausiųjų studentų.

Lietuvoje šis konkursas rengiamas jau trečiąjį kartą. Gegužės 6 d. Vilniaus universitete vykusiame konkurse dalyvavo Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų studentai. Konkurso metu buvo vertinamos jų kinų kalbos žinios, žinios apie Kiniją ir su kinų kultūra susiję talentai – dalyviai pasakojo apie savo svajones, atsakinėjo į komisijos narių pateiktus klausimus, o paskutinėje kūrybinėje konkurso dalyje dainavo kiniškas dainas, šoko, skaitė poeziją ir demonstravo kinų kaligrafijos įgūdžius.

Šiais metais pirmąją vietą laimėjo Vilniaus universiteto Orientalistikos centro trečiakursis sinologas Andrius Skirkevičius, kuris liepos mėnesį atstovaus Lietuvą konkurse Kinijoje, o antrąją vietą užėmė ir stebėti konkurso į Kiniją vyks Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro trečiakursė Saulė Čipkutė.

Konkurso dalyvius ir nugalėtojus sveikino Kinijos ambasados Lietuvoje atstovas, ministras patarėjas ponas Ma Taotao, Vilniaus universiteto prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, VU Orientalistikos centro direktorius dr. Vytis Silius, VDU Azijos centro direktorius dr.Aurelijus Zykas. VU Konfucijaus instituto direktorius prof. Audrius Beinorius pasidžiaugė kasmet gausėjančiu dalyvių skaičiumi ir kylančiu kinų kalbos išmanymo lygiu. Kadangi VU Konfucijaus institutas bendradarbiauja su penkiomis Lietuvos gimnazijomis, kuriose dėstoma kinų kalba, direktorius išreiškė viltį, jog kitais metais bus rengiamas ne tik studentų, bet ir moksleivių kinų kalbos konkursas.

Pirmasis studentų kinų kalbos konkursas „Kinų kalbos tiltas“ Lietuvoje surengtas prieš dvejus metus, o Lietuvą atstovavo jau keturi Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai

Vasario 13-ą dieną, kartu su VGTU inžinerijos licėjaus Konfucijaus klasės mokiniais, pasitikome Naujuosius Geltonojo Šuns Metus. Renginys prasidėjo koncertu, kuriame išgirdome gimnazistų puikiai atliktus populiarius kiniškus kūrinius bei tradicinių kiniškų muzikos instrumentų skambesį. Po koncerto mokiniai darbavosi kūrybinėse kaligrafijos dirbtuvėse, dalyvavo kinų kovų menų (UŠU) pamokoje ir tradicinėje arbatos gėrimo ceremonijoje. Žinoma, nepamiršome ir užgavėnių. Visi kartu ne tik kepėme blynus, bet ir gaminomės kiniškus naminius virtinukus (Jiaozi), be kurių neįsivaizduojama jokia kinų Naujųjų Metų sutikimo šventė.

Šis renginys sulaukė net kinų naujienų portalo Xinhua dėmesio. Kinų kalba parašyta straipsnį galite rasti čia: http://xinhuanet.com/2018-02/18/c_1122427100.htm

Vasario 7-ą dieną Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas surengė kūrybines kinų kaligrafijos dirbtuves, pritraukusias gausų būrį žmonių, panorusių ne tik susipažinti su šiuo menu, bet ir patiems išbandyti kaligrafijos meną. Šio renginio metu Hunano humanitarinių, gamtos mokslų ir technologijų  universiteto dėstytojas, kaligrafas, grafinio dizaino specialistas - dr. Chen Hong - supažindino su tradiciniu kinų menu - kaligrafija, jos istorija, pagrindiniais jo šrifto tipais ir hieroglifų komponavimu, taip pat pristatė geriausius savo grafinio dizaino kūrynius. Įgautas žinias dirbtuvių dalyviai greitai pritaikė sukurdami pirmuosius savo kaligrafijus darbus linkėdami laiminingų Kinų Naujųjų metų.

Vasario 20-ą dieną, restorane „9 drakonai“ pasitikome kinų Naujuosius metus. Renginyje dalyvavo Vilniaus Universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, Kinijos LR ambasadorius Lietuvoje J.E. Shen Zhifei, Lietuvos Respublikos kultūros viceministrai dr. Gintautė Žemaitytė ir Gytis Andriulionis, Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius ambasadorius Eduardas Barisovas ir kiti garbingi svečiai.

Kovo 5-9 dienomis jau ketvirtus metus iš eilės vyko Vytauto Didžiojo universiteto organizuojama Azijos savaitė, kurioje dalyvavo ir Konfucijaus instituto atstovai. Renginyje buvo atstovaujamos trijų Azijos šalių (Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos) kultūros. Mūsų instituto atstovai dalyvaujantiesiems padėjo susipažinti su Kinijos kultūra. Norintieji galėjo pasimatuoti tradicines kiniškas sukneles bei apsiaustus, o virtuvės entuziastai kulinarinėse dirbtuvėse mokėsi kaip pagaminti tradicinius kiniškus virtinukus (jaozi). Taip pat vyko kaligrafijos dirbtuvės, Liang Wenming vedami taijiquan užsiėmimai ir kinų kalbos konkursas.

Kovo 14-ą dieną, vyko Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto studentų organizuotas renginys „Toli iš arti 2018“, kurį atidarė Konfucijaus instituto dėstytojai Liang Wenming ir Kong Defu. Renginys buvo atidarytas įspūdingais kinų kovos menų pasirodymais. Po šių pasirodymų Liang Wenming vedė paskaitą „Tradicinės kinų sveikatinimo praktikos“, kurioje dalyviai sužinojo įvairias kinų sveikatingumo paslaptis. „Toli iš arti 2018“ taip pat vyko japonų kaligrafijos ir  kūno meno Henna dirbtuvės, paskaita apie Arabų kalbą, diskusija apie Azijos šalių stereotipus ir fotografo Ričardo Anusausko nuotraukų bei filmuotos medžiagos iš 10 skirtingų Azijos šalių peržiūra.

Džiaugiamės, kad Konfucijaus intitutas galėjo praturtinti VGTU inžinerijos licėjaus Inžinerijos savaitės „Išlaisvinkime kūrybiškumą“ programą. Kadangi, jau šešerius metus VGTU inžinerijaus licėjuje vyksta kinų kalbos pamokos, o nuo 2014 m. veikia Konfucijau klasė, Inžinerijos savaitės trečiadienis, kovo 28 d., buvo skirta kinų kultūrai - surengtos įvairios kūrybinės dirbtuvės. Konfucijaus instituto savanorė dėstytoja Wang Han mažuosius mokė pasigaminti ryškiaspalves apyrankes panaudojant tradicinę kinų pynimo techniką. Kitoje pamokoje vaikai susipažino su aitvarų istorija, o vėliau entuziastingai prisidėjo prie aitvarų modeliavimo ir gamybos. Kaligrafijos dirbtuvių metu Konfucijaus klasės dėstytoja Zhang Peng kartu su mokytoja Andžela pristatė kaligrafijos meno subtilybes. Galiausiai, meistras Liang Wenming kartu su moksleiviais praktikavo kinų kovos menus.

Gegužės 12 d. vyko Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto organizuojamas kinų kalbos konkursas “Kinų kalbos tiltas“, jau ketvirtąjį kartą suburiantis kinų kalbos ir kultūros studentus. Tačiau dar svarbiau, jog šiais metais konkursas buvo skirtas ne tik universitetų studentams, bet ir gimnazistams, kurie mokosi kinų kalbos. Pirmąjį kartą konkurse varžėsi kinų kalbos pagrindus įgiję gimnazistai iš VGTU inžinerijos licėjaus, Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Užupio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Kauno KTU inžinerijos licėjaus. Šios gimnazijos jau kelerius metus bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Konfucijaus institutu, o jose dirba mokytojai savanoriai iš Kinijos.

Konkurso metu buvo vertinamos kinų kalbos žinios, žinios apie Kiniją ir su kinų kultūra susiję talentai – dalyviai kalbėjo pasirinkta tema, atsakinėjo į klausimus, o paskutinėje konkurso dalyje dainavo kiniškas dainas, skaitė poeziją, demonstravo  kinų kaligrafijos įgūdžius ir šoko.

Gimnazistų grupėje geriausiai pasirodė Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinė Joana Počopkaitė (mokytoja Wang Han), antrąją vietą laimėjo VGTU inžinerijos licėjaus atstovas Umberto Masi (mokytoja Zhang Peng), o trečiąją užėmė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinys Tadas Lukavičius (mokytoja Zhao Lei). Pirmųjų dviejų vietų laimėtojai vyks į Kiniją atstovauti Lietuvai spalio mėnesį vyksiančiame gimnazistų konkurse.

Studentų grupėje pirmąją vietą laimėjo Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto antrakursė Kristina Selivanovaitė, antrąją užėmė Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro studentas Karolis Sabeckis, o trečioji atiteko Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto ketvirtakursei Ugnei Petravičiūtei. Pirmosios vietos laimėtoja keliaus į Kiniją dalyvauti liepos mėnesį vyksiančiuose pusfinaliuose ir finale, o antrosios vietos laimėtojas vyks stebėti konkurso ir dalyvauti „Kinų kalbos tilto“ vasaros stovyklos renginiuose.

Pirmasis kinų kalbos konkursas “Kinų kalbos tiltas“ Lietuvoje surengtas prieš trejus metus, o Lietuvai atstovavo jau šeši Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Pernai Lietuvai buvo pasiūlyta deleguoti du gimnazistų atstovus – konkurse Kinijoje mūsų šaliai atstovavo VGTU inžinerijos licėjaus ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai.  

Tarptautinis kinų kalbos konkursas“Kinų kalbos tiltas” pradėtas rengti 2002 metais. Jau šešiolika kartų Kinijoje vykęs konkursas į finalinius etapus sukvietė daugiau nei 1500 studentų iš daugiau nei 90-ies pasaulio šalių. Tuo tarpu atrankos etapuose savo šalyse dalyvavo apie 400 000 studentų. Gimnazistų konkursas pradėtas rengti prieš dešimtmetį ir sulaukė ne mažesnio dalyvių aktyvumo. Konkursas „Kinų kalbos tiltas“ suteikia puikią galimybę studentams bei gimnazistams parodyti savo kinų kalbos ir kinų kultūros žinias. 

2018 m. spalio 8 - 11 dienomis, Konfucijaus institute vyko viešų paskaitų ciklas "Chinese Buddhism", kurį skaitė doc. Märt Läänemets.

Märt Läänemets - Tartu universiteto Orientalistikos centro vadovas, kurio mokslinių tyrimų dėmesys skiriamas budizmo studijoms ir ypatingai Mahajanos sūtroms, taip pat Kinijos istorijai ir tradiciniam mąstymui bei jo tęstinumui šiuolaikinėje Kinijoje.

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto sinologijos programos kurso studentai bei visi, kurie domisi budizmo religija ir filosofija, viešų paskaitų ciklo metu buvo supažindinti su budizmo atėjimu ir jo adaptacija Kinijoje, budistinių mokyklų, bendriuomenių formavimusi, budistinių tekstų vertimu į kinų kalbą, konfucionizmo bei daoizmo įtaka budistinei filosofijai ir praktikoms.

2018 m. lapkričio 3-4 dienomis Konfucijaus institute vyko praktinis seminaras "Diagnozė ir gydymas tradicinėje kinų medicinoje". Seminarą vedė dėstytojas iš Kinijos – profesorius Li Chunri ir lektoriai dr. Dainius Butvilas bei dr. Vitalijus Naumavičius.

Buvo plačiau aptarti tradicinės kinų medicinos pagrindai: ligų priežastys, prevencija ir gydymo principai. Seminaro dalyviai susipažino su diagnostikos (apžiūra, klausymasis ir kvapas, apklausa) ir įvairiais gydymo principais (“Aštuoni“ principai, Qi sindromų diferencijavimas, Qigong praktika). Bei sužinojo, kaip tai pritaikyti praktikoje.

Lapkričio 6 d. Kauno Jėzuitų gimnazijoje pirmą kartą vyko Kinų kultūros diena. Konfucijaus instituto direktorės prof. Zhou Jie ir Vilma Šniukštaitė kartu su dėstytojais Cui Lan, Dou Yanchen, Yan Licun padėjo gimnazistams artimiau pažinti kinų kultūrą. Vyko kinų arbatos gėrimo ceremonija, mokiniai buvo supažindinti su kinų medicinos principais, kovos menų tradicijomis, kinų rašto paslaptimis ir Konfucijaus išmintimi.

Lapkričio 7 d. Lietuvos sporto universitete vyko Kinų kultūros diena. Konfucijaus instituto dėstytojų komanda universiteto bendruomenę supažindino su kinų filosofijos principais, tradiciniais kinų kovos menais, arbatos kultūra ir kinų muzika – susirinkusieji ne tik mėgavosi guzheng muzikos garsais, bet ir klausėsi kinų dainų, žaidė tradicinius žaidimus, kuriuos surengė Pekino sporto universiteto studentai studijuojantys LSU krepšinio vadybą.

Lapkričio 23 d. Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje vyko tradicinės kinų bei klasikinės Vakarų muzikos koncertas „Kinijos garsai“. Tai vienintelis šiais metais Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto ir užsienio muzikos akademijų projektas, apjungęs tradicinę kinų bei klasikinę vakarų muziką.

Šis renginys buvo skirtas Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto aštuonerių metų veiklos Lietuvoje sukakčiai paminėti. VU Konfucijaus institutas įsteigtas 2010 m. lapkričio 26 d. Jis buvo įkurtas pasirašius sutartį tarp Vilniaus universiteto bei Kinijos LR Švietimo ministerijos padalinio (Hanban), bendradarbiaujant su Liaoningo universitetu (Šenyangas, Kinijos LR). Pagrindiniai VU Konfucijaus instituto veiklos tikslai yra su Kinija susijusių mokslinių tyrimų ir studijų skatinimas bei plėtojimas, taip pat akademinių bei kultūrinių renginių organizavimas.

Šio koncerto tikslas buvo supažindinti Lietuvos klausytojus su tradicine Kinijos muzika ir muzikos garsais perteikti skambantį skirtingų kultūrų dialogą. Koncerto metu keturi muzikantai grojo tradiciniais kiniškais instrumentais - pipa, dizi (didzi), yangqin (jangčinu), guzheng (gudžengu) ir vienas - vakarietišku, akordeonu.

Trys iš kiniškų instrumentų buvo styginiai, pasižymintys savitu skambesiu. Keturstygė pipa – Tangų dinastijos laikotarpiu (7 –9 a.) tapęs rūmų instrumentu, šiandien vienas populiariausių kiniškų instrumentų, dažniausiai juo groja moterys muzikantės. Jangčinas – yra mušamasis styginis instrumentas, artimas cimbolams ir, manoma, atkeliavęs iš vakarinių Kinijos kaimynų.  Trečiasis - gudžengas, bene labiausiai paplitęs kiniškas instrumentas, savo skambėjimu sukuriantis tekančio vandens ar griaustinio įspūdį, ir taip perteikiantis subtilų Kinijos gamtos grožį. Didzi - kiniškoji bambukinė fleita, savo garsais galinti liūdną pradžiuginti, o jautrų - pravirkdyti.

Visi koncerte dalyvavę Kinijos muzikantai išsiskiria ypatingu talentu ir yra įvairiausių konkursų prizininkai, aukščiausių apdovanojimų nugalėtojai. Li Yingchun Sičuanio muzikos konservatorijos tradicinių instrumentų katedros absolventas, pasižymintis puikia bambukinės fleitos dizi technika. Šis muzikantas yra surengęs net devynių konkursų laureato koncertus.  2013 metais Li Yingchun Nacionaliniame teatre kartu su Chengdu kinų orkestru kaip kviestinis atlikėjas dalyvavo didžiajame “Jincheng Siguan” simfonijos koncerte. Šiuo metu jis dėsto muzikinės krypties Konfucijaus institute Danijoje.

Mi Xuanye yra Kinijos Centrinės muzikos konservatorijos (CMK) tradicinių instrumentų katedros magistrantūros absolventė bei yangqin virtuozės prof. Liu Yuening mokinė. Savo nepriekaištingų solinių ir ansamblinių pasirodymų tarptautiniuose konkursuose dėka yra apdovanota ne vienu pirmosios vietos prizu. Koncertų ir konkursų metu jai teko apkeliauti gausybę valstybių Azijoje, Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje.  Mi Xuanye turi patirties scenos ir personalo vadyboje - teko prisidėti prie koncertų bei tarptautinių muzikinių renginių organizavimo. 

Wang Yifan yra Kinijos Centrinės muzikos konservatorijos (CMK) tradicinių instrumentų katedros bakalaurė, Su Chang mokinė. Prisidėjo prie guzheng instrumento egzaminų tarptautinių vertinimo kriterijų. Norėdama plėsti užsienio šalių susidomėjimą kinų muzika, ji skaitė pranešimus ne vienoje konferencijoje.

Zhou Linyi yra Kinijos Centrinės muzikos konservatorijos (CMK) tradicinių muzikos instrumentų katedros absolventė ir garsaus pipa instrumento atlikėjo bei edukologo prof. Hao Yifan mokinė. 2011 metais buvo priimta į CMK bakalauro programą, o 2015 metais pirmu numeriu įstojo į magistrantūrą. Savo studijų metais grojo pipa, zhongruan ir daruan Nacionaliniame jaunimo simfoniniame orkestre, Zhang Hongyan instrumentų ansamblyje ir daugelyje kitų. Be skirtingų tarptautinių konkursų, ji ne vieną kartą prisidėjo prie tradicinio ir svarbiausio Kinijoje kinų Naujųjų metų koncerto, kurį žiūri visa šalis.  

Renginyje taip pat klausytojai turėjo progą išgirsti klasikinio vokalo solistą, talentingąjį kinų tenorą Xu Chen, kuris koncerte atliko ne tik kinų kompozitorių kūrinius, bet taip pat ir visiems puikiai žinomą G. Verdi ariją “La donna e mobile”. Solistas studijavo Šanchajaus muzikos konservatorijoje magistro studijų programą pas garsųjį kinų baritoną, prof. Changyong Liao. 2016 metų gegužę įstojo į solisto programą Danijos karališkosios muzikos akademijoje, mokėsi pas sopranus Eva Hess Thaysen ir Anne Margrethe Dahl. Xu Chen teko garbė asmeniškai semtis patirties iš tokių garsių atlikėjų ir muzikantų kaip Roger Vignoles, Mikael Eliasen, Malcolm Martineau, Neville Dove, Christopher Purves, Salvatore Fisichella, Jaime Aragall ir daugelį kitų. 2016 metų gruodį atliko vaidmenį “Le Nozze di Figaro” kartu su Šanchajaus miesto simfoniniu orkestru. Dalyvavo tarptautiniame Pesaro muzikos festivalyje Italijoje. Xu Chen daugelio konkursų prizininkas. Žymiausi - 10-asis Kinijos Golden Bell, 51-asis Tulūzos tarptautinis vokalo konkursas ir 2017 metų Vienos tarptautinis muzikos konkursas, kuriuose laimėjo pirmąją vietą. Daugelyje šalių buvo kviečiamas kaip solistas. Atliko programas Jiangsu didžiajame teatre, Šanchajaus koncertų rūmuose, Rytų meno centre, Tokijo Suntory koncertų rūmuose, Xinghai koncertų rūmuose, Kunshan Baoli teatre, Tovoli koncertų rūmuose, Betty Nansen teatre, Kopenhagos Operos festivalyje, Šanchajaus Pavasario tarptautiniame muzikos festivalyje, Vienos Auksiniuose rūmuose, Paryžiaus Bastilijos operos rūmuose, Tulūzos operos rūmuose ir kt.

Koncerto kulminacija tapo svečių ir muzikologo dr. Eirimo Veličkos kartu atliekama kalėdinė lietuvių daina “Už giriu, giriu”.

Koncerto nuotraukas rasite: https://www.facebook.com/pg/Vilniaus-universiteto-Konfucijaus-institutas-185767401445288/photos/?tab=album&album_id=2161371543884854

Gruodžio 1 d. Vilniaus Rotušės aikštėje vyko Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Renginio tikslas – padėti sunkumus patiriantiems žmonėms Lietuvoje. Prie kilnios misijos prisidėjo ir Vilniaus Universiteto Konfucijaus instituto bendruomenės nariai. Mugės svečiai buvo supažindinti su kinų kovos menais bei arbatos gėrimo ceremonija.