Naujienos

Vasario 13 d. lankėmės Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje, kur supažindinome mokyklos bendruomenę su kinų Naujaisiais metais. Prieš pradėdami savo pasakojimą nusprendėme patikrinti kiek gi patys mokiniai žino apie šią šventę. Likome nustebinti ne tik vaikų žinių gausa apie kinų Naujuosius metus, bet ir jų kinų kalbos gebėjimais, kurių įgijo šioje gimanzijoje vedamose kinų kalbos pamokose.  

Konfucijaus instituto direktorei Zhang Donghui palinkėjus mokiniams džiaugsmingų bei sėkmingų metų, įteikėme ir mažas dovanėles mokyklai – kompaktinių diskų komplektą, kuriame pristatomi Kinijos materialiosios kultūros paveldo objektai, dviejų skirtingų šalių fotografų – lietuvio ir kino – sudarytą fotoalbumą „Neatrastoji Kinija“, kuris supažindins vaikus su įspūdingu Kinijos gamtovaizdžiu. Taip pat padovanojome ir artėjančios Medinės ožkos tradicinių karpinių kalendorių.

Po sveikinimo kalbų pradėjome ir savo pasakojimą apie Pavasario šventę. Pasakojimo metu supažindinome su šios šventės tradicijomis, papročiais. Taip pat šešis savanorius pakvietėme pasimokyti tradicinių kiniškų karpinių meno, kur vaikai iškarpė Chun 春 hieroglifą, reiškiantį pavasarį.

Dėkojame mokyklai už šiltą priėmimą ir tikimės, jog mokiniai toliau domėsis Kinijos kultūra bei toliau taip stropiai mokysis šios šalies kalbos. 

Vasario 17 d. lankėmės Mykolo Romerio universitete, kuriame studentams papasakojome apie kinų Naujuosius metus, jų papročius ir tradicijas. Šiame universitete jau yra mokoma kinų kalbos, tad visi, šios kalbos  besimokantys studentai, gavo puikią progą išbandyti savo kinų kalbos žinias. Taip pat susirinko ir nemažai besidominčių Kinijos kultūra studentų, kurie jau žinojo nemažai įdomių faktų apie šią svarbiausią metų šventę Kinijoje.

Po apsilankymų po Vilniaus vidurines mokyklas ir universitetus, įsitikinome, jog šiandienos jaunimas entuziazsitngai domisi Kinijos kultūra. Mes džiaugiamės jaunimo entuziazmu ir linkime visiems laimingų ir sėkmingų  Medinės ožkos metų.

Šių metų vasario 27 d. Konfucijaus institutas apsilankė Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje. Apsilankymo metu instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė Karjeros Dienose pristatė savo patirtį dirbant institute ir Lietuvos pavilijone Shanghai Expo 2010 metais. Taip pat vyko susitikimas su gimnazijos direktore Vilija Prižgintiene, kuriame aptartos galimybės mokyti kinų kalbos šioje ir kitose Klaipėdos mokyklose. 

Vasario 24 d. Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokykloje buvo atidengta Konfucijaus klasės lenta. Atidengimo ceremonijoje, kuri sutapo su kinų naujųjų metų šventimu, dalyvavo daugybė svečių, tarp jų ir Kinijos ambasadorius J.E Liu Zengwen, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, kelių Vilniaus ir Kauno mokyklų vadovai, Konfucijaus institutas bei Daukšos mokyklos mokytojai ir mokiniai.

Atidengiant lentą Kinijos ambasadorius pasveikino visus su kinų naujaisiais metais, pasidžiaugė, kad susidomėjusių Kinija ir kinų kalba skaičius vis auga. Mokyklų vadovai taip pat išreiškė padėką ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.

Pasibaigus sveikinimo kalboms ir atidengus lentą, sekė muzikinė dalis. Lietuvoje dėstantis pianistas Liu Jitao kartu su savo studentais atliko pirmajį kūrinį „Mylimieji, virtę drugeliais“. Vėliau M. Daukšos mokyklos mokiniai parodė savo kinų kalbos žinias deklamuodami žymius kiniškus eilėraščius ir linkėdami svečiams laimingų Naujųjų metų. Galiausiai, visus susirinkusius svečius nustebino mokinių sudainuota populiari kiniška daina „Mes dainuojam vieną dainą“.

Po oficialaus renginio mokiniai išsiskirstė į klases, kuriose vyko įvairūs užsiėmimai. Buvo pristatomi kovos menai, karpomi kiniški karpiniai bei gaminami kiniški koldūnai. Konfucijaus instituto direktorė Zhang Donghui pristatė studijų Kinijoje galimybes, o mainų programose dalyvavę studentai dalinosi savo mokslų Kinijoje patirtimi. 

Šių metų kovo 5 d. Konfucijaus institutas viešėjo Kauno jėzuitų gimnazijoje. Apsilankymo metu buvo pristatytos svarbiausios kinų šventės - kinų naujųjų metų (arba Pavasario šventės) tradicijos ir papročiai. Vėliau Konfucijaus institutas susitiko su gimnazijos vadovybe ir direktoriumi Virgilijumi Sauliumi. Susitikimo metu buvo aptartos galimybes pradėti mokyti kinų kalbos šioje gimnazijoje.

 Šių metų kovo 6 d. Konfucijaus institutas apsilankė KTU inžinerijos licėjuje, kuriame pristatė kinų naujųjų metų šventimo tradicijas. Jas pristačius vyko viktorina, kurioje atsakius į klausimus apie kinų naujuosius metus buvo galima laimėti KI atributikos. Mes buvome nustebinti susirinkusių mokinių gausa ir jų aktyvumu. Susitikus su licėjaus vadovybe buvo sutarta, kad nuo rudens į licėjų atvyks kinė dėstytoja-savanorė mokyti kinų kalbos. 

Renginyje dalyvavo apie 30 studentų ir dėstytojų iš VDU Azijos Studijų centro ir Konfucijaus instituto. Renginio metu ant stalo buvo paguldytas didžiulis drakonas ant kurio žvynų buvo rašomi naujametiniai sveikinimai.

Sveikinimą parašė ir VDU rektorius Zigmas Lydeka linkėdamas studentams sekmės moksluose ir laimingų naujųjų metų. Vilniaus Universiteto Konfucijaus instituto dėstytojai taip pat parašė linkėjimus ir išreiškė padėką klubui suorganizavus šį renginį.

Klubo vadovas Andrius Vilkas svečiams papasakojo apie naujųjų metų tradicijas: naujųjų metų laukimą, koldūnų darymą, fejerverkus ir t.t. Vėliau Konfucijaus instituto dėstytojos savanorės mokė visus kiniško karpymo – mokoma iškirpti pavasario (春) hieroglifo formą. Taipogi, šventės metu neapsieita ir be kiniškų koldūnų gaminimo. Šventės kulminacija buvo popierinių žibintų leidimas į dangų. Kiekvienas prieš leisdamas žibintą į dangų ant jo užrašė po norą ir palinkėjimą.

Širdingai dėkojame kinų kalbos ir kultūros klubui „Wu Wei“ suorganizavus šį renginį!

Gegužės 14 d. įvyko susitikimas su geriausios Kinijoje Guang'anmen ligoninės mokslų daktare Wu Hao. Gydytoja pristatė tradicinę kinų mediciną, pravedė trumpą akupresūros paskaitą ir davė patarimų kaip įveikti šiuolaikinėje visuomenėje dažnai pasitaikančius negalavimus. 

Šių metų gegužės 9 d. Vilniaus universitete vyko pirmas Lietuvoje kinų kalbos konkursas “Kinų kalbos tiltas.” Tai yra didelio masto konkursas kinų kalbos studentams remiamas Konfucijaus institutų būstinės (Hanban) ir pasaulyje jau vyksta nuo 2002 m. Nuo tada, maždaug  400 000 dalyvių iš daugiau kaip 90 pasaulio šalių išbandė savo kinų kalbos bei kultūros žinias konkurse, o virš 1300 studentų, kurie pasirodė geriausiai savo šalyse, turėjo galimybę varžytis finaliniuose konkurso turuose Kinijoje.

„Kinų kalbos tilto“ tikslas – skatinti studentų iš viso pasaulio entuziazmą mokytis kinų kalbos, kultūros ir stiprinti Kinijos kultūros supratimą tarptautinėje arenoje. Šio konkurso pavadinimas simbolizuoja kuriamus tiltus tarp Kinijos ir pasaulio studentų. Laimėtojai iš kiekvienos šalies turi galimybę nuvykti į Kiniją ir gauti stipendijas tęsti savo studijas Kinijoje.

Dalyviai be savo kinų kalbos ir Kinijos kultūros žinių taip pat demonstravo ir savo talentus. Studentai iš trijų universitetų (Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Mykolo Riomerio universiteto) pademonstravo savo kaligrafijos, poezijos skaitymo, dainavimo ir grojimo gitara įgūdžius. Nugalėtoju tapo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro trečiakursis studentas Andrius Vilkas. Antrą vietą užėmė Giedrius Šapokas, trečią – Vykintas Narkevičius, abu iš Vilniaus universiteto orientalistikos centro. Renginyje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto prorektorė prof. Nijolė Radavičienė, o nugalėtoją sveikino Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje J.E. Wei Ruixing.

Pirmasis „Kinų kalbos tilto“ konkursas Lietuvoje, suteikiantis studentams galimybę patobulinti kinų kalbos ir kultūros žinias bei laimėti kelionę į Kiniją ir gauti finansavimą tolimesnėm studijom, buvo organizuojamas VU Konfucijaus Instituto ir finansuojamas Kinijos ambasados. 

Pirmosios devynioliktojo Vilniaus festivalio dienos buvo nuspalvintos ryškiomis rytietiškomis Pekino operos (jingju) spalvomis.  Birželio 2 –ąją vyko susitikimas su Pekino nacionalinės operos solistais atvykusiais iš tolimosios Kinijos, buvo pasakojama apie Pekino operą bei jos ypatybes. Šis seminaras tapo puikiu įvadu į birželio 4-ąją vykusį pasirodymą „Yang giminės karvedės“.

Birželio 4-ają į Lietuvos Nacionalinį Operos ir Baleto teatrą susirinko gausybė svečių, visi nekantravo pamatyti šį ypatingą reginį – buvo išpirktos net ir visos stovimos vietos. Tokio dėmesio ši Pekino nacionalinės operos trupė susilaukė pelnytai – ji pasaulyje yra pagarsėjusi savo profesionalumu. Šią trupę įkūrė Mei Langfang – legendinis kinų operos meistras.

Lietuviams šiuo pasirodymu buvo suteikta išskirtinė proga pamatyti garsiųjų operos meistrės Li Shengsu ir meistro Yu Kuizhi talentus, kurie operoje „Yang giminės karvedės“ vaidino pagrindinius moters ir vyro vaidmenis.

Operos spektaklis yra sudarytas iš 7 scenų, o visas pasirodymas buvo suskirstytas į dvi dalis, kur pirmoji, iki pertraukos, buvo kiek ramesnė, o antroji – dinamiška, gausi kovos scenų. Pekino operos meistrai netruko žavėti ir stebinti žiūrovus ryškiais apdarais bei makiažu, akrobatiniais triukais ir vaidinimo meistryste. Pačioje operoje pasakojama apie Song dinastiją, kur šios dinastijos karvedys ir jo kariauna besaugodami šalies sienas susiduria su įsibrovėliais, kurie juos nukauna. Todėl karių žmonos, norėdamos apginti šalį ir savo vyrų garbę nutaria susiremti su priešininkais. Galiausiai po kelių susidūrimų, Yang giminės karvedės nugali įsibrovėlius.

Pasibaigus vaidinimui žiūrovai buvo sužavėti tokio reginio, negailėjo aplodismentų aktoriams. Šiuo pasirodymu Lietuvos publika buvo supažindinta su išskirtiniausiu Kinijos scenos menu.

Prie šių renginių daug prisidėjo ir Konfucijaus institutas. Buvome aktyvūs partneriai organizuojant Pekino operos seminarą, kurio pagrindinis organizatorius buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija.

Spalio pabaigoje pokalbiais apie arbatą ir kiniškosios arbatos ceremonija Vilniuje prasideda kūrybinių dirbtuvių ir paskaitų ciklas „Trumpam į Kiniją“. Sostinės gyventojai ir svečiai iki pat gruodžio vidurio kviečiami į kūrybinius užsiėmimus ir paskaitas, kurių metu turės galimybę iš arčiau žvilgtelti į įvairius Kinijos kultūros ir paveldo lobynus – nuo kaligrafijos, tapybos tušu paslapčių iki praktinės kinų kalbos ar Kinijos kino ypatumų.

„Arbata yra pirmosios durys į tradicinę Kinijos kultūrą, kurias atvėrus prieš mus išsiskleidžia ir kinų menas, ir literatūra, ir filosofija“, – pasakoja viena renginių ciklo organizatorių, VšĮ Azijos menų centro vadovė Karolina Levanaitė. Spalio 29 d., 17.30 val., arbatinėje „Arbatos magija“ vyksiančioje paskaitoje visi besidomintieji galės artimiau susipažinti su kinų arbatos kultūra ir sudalyvauti jaukioje arbatos gėrimos ceremonijoje.

 Lapkričio 4 d. vakarą Vilniaus universitete tapybos tušu kūrybines dirbtuves ves grafikos dizaino meistrė iš Kinijos Li Fangning, sostinėje viešinti Konfucijaus instituto kvietimu. „Dar Senovės Kinijoje tapyba tušu ir kaligrafija buvo vienos labiausiai vertinamų meninės raiškos formų, kurias išbandyti galės kiekvienas, apsilankęs mūsų renginiuose“, – kviesdama į kūrybinius užsiėmimus pasakoja viena iš ciklo organizatorių, Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė.

 Iki šių dienų viena gryniausių kiniškosios dailės rūšių laikomas kaligrafijos menas skaičiuoja tiek, kiek pats kiniškųjų hieroglifų raštas – 6000 metų. Kaligrafijai skirtame vakare, kuris lapkričio 12 d., 17.30 val., vyks Užupio meno inkubatoriaus „Galeroje“, apsilankusieji bus ne tik supažindinti su kaligrafijos pagrindais, bet turės galimybę patys išbandyti šio nelengvai pažabojamo meno subtilybes.

 Prieš įsisiūbuojant šventiniam šurmuliui, gruodžio mėnesį vilniečiai raginami atsikvėpti ir ištrūkti į nuotaikingą kinų kalbai skirtą vakarą. Gruodžio 9 d. Vilniaus universitete linksmajį kinų kalbos pradžiamokslį ves Konfucijaus instituto dėstytojai Bo Shuyan ir Gu Enquan. Po šios pamokos, ko gero, drąsiai gebėsite užkalbinti gatvėje sutiktą kiną ir iš tiesų galėsite krautis lagaminą į Kiniją, bent trumpam.

 Renginių ciklą vainikuos edukacinis kino vakaras kino teatre „Skalvija“. Gruodžio 17 d., 17.30 val., čia vyks paskaita apie kiniškojo kino estetiką ir bus dalinamasi įžvalgomis apie tai, kaip žiūrėti Kinijos kiną. Vakarą ves humanitarinių mokslų daktaras Deimantas Valančiūnas, Vilniaus Universitete dėstantis Azijos vizualiąją kultūrą.

 „Pokalbis prie arbatos apie filosofiją, tušo potėpiai ryžių popieriuje, keletas linksmų ir naudingų kiniškų frazių ar penas akims ir ausims kino vakare – tikimės, kad apsilankęs bet kuriame iš šių renginių kiekvienas ras sau artimiausią ir trumpiausią kelią į Kiniją“, – ragindami apsilankyti nemokamuose renginiuose teigia ciklo „Trumpam į Kiniją“ organizatoriai.

„Trumpam į Kiniją“ renginių ciklo programa 

Spalio 29 d. Paslaptis arbatos puodelyje: paskaita apie kiniškąją arbatą ir arbatos ceremonija (anglų k., 17.30 val., lekt. Gu Enquan ir Jin Yu, arbatinė „Arbatos magija“, Bazilijonų g. 3)

Lapkričio 4 d. Tapybos tušu kūrybinės dirbtuvės (18 val. lekt. Li Fangning,  K. Donelaičio aud., VU Centriniai rūmai, Filologijos fakultetas, Universiteto g. 3)

Lapkričio 12 d. Kinų kaligrafijos slėpiniai: edukacinis užsiėmimas pradedantiesiems (anglų k., 17.30 val. lekt. Wang Lei, Galera, Užupio meno inkubatorius, Užupio g. 2A)

Gruodžio 9 d. Linksmasis kinų kalbos pradžiamokslis (anglų k., 18 val. lekt. Bo Shuyan ir Gu Enquan, K. Donelaičio aud., VU Centriniai rūmai, Filologijos fakultetas, Universiteto g. 3)

Gruodžio 17 d. Kaip žiūrėti Kinijos kiną: edukacinis kino vakaras (17.30 val., lekt. Deimantas Valančiūnas, kino teatras „Skalvija“, A. Goštauto g. 2)

VU KONFUCIJAUS INSTITUTAS ŠIEMET ŠVENČIA PENKERIŲ METŲ GIMTADIENĮ!

Ta proga visus maloniai kviečiame į šventinius tradicinės mongolų muzikos koncertus „STEPIŲ MUZIKA“:

Vilniuje lapkričio 23 d., 18 val. koncertas-paskaita Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, J. Karoso salėje (Gedimino pr. 42).

              lapkričio 24 d., 18 val. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro salėje (T.Kosciuškos g. 11).

Kaune  lapkričio 26 d., 18 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).

Jums koncertuos atlikėjai iš Kinijos Vidinės Mongolijos regiono, Kinijos folkloro meno asociacijos nariai:

 Menghedalai – ne tik groja morin khuur – mongolišku dvistygiu smuiku su arklio galva, bet ir pats kuria dainas, o taip pat jas atlieka, yra įvaldęs „ilgųjų dainų“ ir gerklinio dainavimo techniką. Savo kūriniuose jis subtiliai jungia folkloro, šiuolaikinės muzikos ir gamtos garsų elementus. Kūrėjas yra pripažintas savo šalyje, dalyvauja įvairiuose Kinijos centrinės televizijos rengiamuose koncertuose ir konkursuose, yra pelnęs daugybę apdovanojimų.

 Wurenqimuge – dainininkė, Vidinės Mongolijos senųjų „ilgųjų dainų“ kultūros tyrimų asociacijos narė. Ji atlieka tradicinius plataus diapazono kūrinius, pasižymi švelniu balso tembru ir jausmingu dainavimu. Yra pelniusi daug apdovanojimų.

 Halin – Torghut genties tryliktosios kartos protėvio Wangye palikuonė. Yra išleidusi penkis tradicinių mongolų dainų albumus, jos balsas skamba kelių televizijos filmų garso takeliuose.  

 Zhu Zhizhong – kompozitorius ir muzikantas, nuo 2006 m. užimantis Kinijos folkloro menininkų asociacijos, folkloro muzikos specialybės tarybos vadovo pareigas. Kinijos muzikų sąjungos narys. Aktyviai dalyvauja Kinijos centrinės televizijos organizuojamuose projektuose, skirtuose pristatyti ir populiarinti folkloro muziką, nuo 2004 m. yra Kinijos centrinės televizijos programos „Folklorinės dainos Kinijoje“ vyr. redaktorius. 2008 m. jis subūrė geriausius Vidinės Mongolijos muzikantus į grupę „Ih Tsetsn“, kuri 2015 m. vasarį lankėsi ir Lietuvoje. Zhu Zhizhong kūriniai yra laimėję svarbių valstybinių apdovanojimų. 

Porceliano ar keramikos indų restauravimo tradicija Kinijoje siekia daugiau negu tūkstantį metų. Šiaurės Song dinastijos laikais (10-12 a.) Zhang Zeduan nutapytame paveiksle „Prie upės Qingming šventės metu“ tarp daugybės žmonių figūrų galime išvysti ir porceliano restauravimo meistrą, nešiną dėžėmis su įrankiais. Būtent tokie meistrai šimtus metų iki pat 20 a. vaikščiodavo po miestus bei kaimus ir siūlydavo savo paslaugas. Tokią retą sceną, kuomet į duris pasibeldžia senolis meistras ir imasi indų restauravimo,  galime išvysti ir Zhang Yimou pastatytame filme „Kelias namo“. Dvidešimto amžiaus antrojoje pusėje ši unikali restauravimo tradicija Kinijoje buvo beišnykstanti, tačiau per pastaruosius dvidešimt metų keli tradicijų puoselėtojai padarė viską, kad tradicija ne tik neišnyktų, bet ir įgytų vis daugiau palaikymo iš menu ir porceliano kultūra besidominčių entuziastų. Vienas tokių tradicijos puoselėtojų  – menininkas Guan Xiangwei (liet. Guan Siangvei) iš Shenyang (Šenjango) miesto, Liaoning (Liaoningo) provincijoje, Šiaurės Rytų Kinijoje. Meistras Guan nuo keturiolikos metų pradėjo mokytis indų restauravimo technikos iš savo tėvo, o pastarasis iš savojo. Tad poną Guan galime laikyti trečiosios kartos menininku. Tokių kaip jis visoje Kinijoje vos keliolika.

 Anot meistro Guan tradicinei porceliano restauravimo technikai, kuri kiniškai vadinama „dziuci“(juci锔瓷),  perprasti užtektų poros savaičių. Tačiau norint kokybiškai restauruoti dirbinius, būtina praktikuotis ilgus metus. Ši technika reikalauja ypatingos kantrybės ir susikaupimo. Meistras visų pirma kaip mozaiką sudėlioja porceliano dirbinio šukes, kurių gali būti keliolika ar keliasdešimt. Tuomet šukes suklijuoja organiniais dažais, pagamintais iš žuvų kaulų ir gyvūnų odos. Restauruojamas indas aprišamas virvele ir paliekamas sutvirtėti. Vėliau laukia pats sudėtingiausias darbas – tradiciniu rankiniu grąžtu pragręžti skylutes, kurios siekia du trečdalius indo sienelės storio. Ypač sunku restauruoti kaulinio porceliano dirbinius, pasižyminčius savo plonumu ir lengvumu. Todėl Kinijoje net egzistuoja posakis -  nemoki naudotis rankiniu grąžtu, nesiimk darbo – neturėdamas reikiamų įgūdžiu tikrai darbo gerai nepadarysi. Išgręžus skylutes, į jas montuojamos kabės, kurių funkcija suspausti ir sutvirtinti dvi porceliano šukes. Egzistuoja įvairių formų kabės –paprastosios lygios arba dekoruotos gėlių, paukščių, žuvų ir pan. motyvais. Visas jas, daugiausia iš žalvario lydinio nukala pats meistras Guan. Be žalvario gali būti naudojamas ir sidabras, auksas, varis bei geležis.  Geležinės kabės dažniausiai skirtos dideliems moliniams indams sutaisyti, o tauresni metalai – juvelyriškai rekonstruojamam porcelianui, ypač antikvariniams dirbiniams. Menininko Guan dirbtuvėse sukaupti šimtai neįkainojamų restauruotų porceliano ir keramikos dirbinių, kurių amžius siekia kelis šimtus ar net  tūkstantį metų. Meistras į kiekvieną sudužusį dirbinį žvelgia labai jautriai – stengiasi ne tik atskleisti, bet kartu ir sustiprinti jo grožį, pasitelkdamas kūrybinę išmonę, vaizduotę bei skirtingas dekoravimo technikas. Naudojamos ne tik paprastosios ar ornamentuotos kabės, bet ir  inkrustavimo bei dekoravimo elementai, kuriais siekiama paslėpti nutrupėjusias vietas ar susidariusias ertmes. Dažnai arbatos puodelio ar arbatinuko kraštelis apjuosiamas dekoratyviniu žiedu, suteikiančiu prabangos įspūdį, bet kartu ir paslepiančiu trūkumus. Kartais meistras dekoruoja visiškai nepažeistus porceliano dirbinius, o kartais į jį kreipiasi žmonės specialiai sudaužę indą vien tam, kad galėtų jį restauruoti tradicine technika. Svarbu pabrėžti, jog iš visų jo restauruotų puodelių ar arbatinukų vėl galima gerti arbatą, nes ypatingai kruopščiai atnaujinti dirbiniai nepraleidžia vandens. Meistro Guan dėka galima patirti, ką reiškia gerti arbatą iš imperatoriškajai šeimai priklausiusio puodelio.  

Tarp porceliano kolekcionierių Guan Xiangwei restauruoti dirbiniai sulaukia daug dėmesio, į meistrą kreipasi daug porceliano kultūros entuziastų. Menininkas dirba pagal privačius užsakymus, tačiau labai daug dirbinių yra restauravęs savo malonumui, savo asmeninei kolekcijai. Menininkas tikisi sukaupęs dar daugiau darbų rengti parodas ne tik Kinijoje, bet ir kitose Azijos bei Europos valstybėse. Ši unikali restauravimo technika Kinijoje yra pripažinta nematerialaus kultūros paveldo vertybe, tad menininkas galėtų dirbti ir Imperatoriškųjų rūmų muziejuje Pekine, tačiau kol kas džiaugiasi galimybe dėstyti Shenyang Aeronautikos universiteto Dizaino meno katedroje ir šios tradicinės technikos subtilybėmis dalinasi su studentais, galbūt būsimais tradicijų puoselėtojais.

Menininkas, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto kvietimu, Lietuvoje viešėjo spalio mėnesio viduryje ir šią unikalią porceliano restauravimo tradiciją pristatė VU Orientalistikos centro studentams sinologams bei plačiajai visuomenei surengdamas viešas paskaitas. Viešnagės metu ponas Guan džiaugėsi galimybe susipažinti su Vilniumi, miesto architektūra bei istorija. Menininkas planuoja ateityje Kinijoje surengti savo grafikos darbų parodą, kurioje pristatytų gražiausius ir įspūdingiausius Vilniaus architektūros šedevrus.  

VU Konfucijaus instituto šešerių metų jubiliejaus proga, lapkričio 21 – 24 dienomis vyko Kinų kultūros savaitės renginių ciklas. Jo metu svečiai turėjo unikalią progą iš arčiau susipažinti su Konfucijaus instituto veikla bei išklausyti užsienio universitetų dėstytojų vedamų paskaitų.

Lapkričio 21d. profesorius iš Pietų Kinijos pedagoginio universiteto, šiuo metu dirbantis Latvijos universiteto Konfucijaus instituto direktoriumi Shang Quanyu skaitė paskaitą apie Gandhi studijas Kinijoje „Gandhi Studies in China: An Overview of the Century-Long Saga“. Kinų kultūroje konfucianizmas paklojo politikos ir žmonių socialinio bendravimo pagrindus. Indijoje tą patį veiksmą atliko Mahatma Gandhi. Profesoriaus nuomone, abu mokymai atskleidžia unikalias pasaulėžiūros perspektyvas, kurios vienaip ar kitaip per istoriją koreliavo tarpusavyje. Paskaita buvo skirta atskleisti kinų mokslininkų susidomėjimo Gandhi mokymu svyravimus ir to priežastis.

Lapkričio 22 dieną Kinų kultūros savaitės svečias Latvijos universiteto Konfucijaus instituto direktorius prof. Pēteris Pildegovičs pristatė savo ilgamečio darbo rezultatą – Latvių-kinų, kinų-latvių kalbų žodyną. Sklandžia lietuvių kalba profesorius klausytojus supažindino su žodyno sudarymo eiga, specifika ir sunkiausiomis užduotimis. Taip pat ponas Pildegovičs maloniai su visais pasidalino savo asmenine patirtimi, papasakojo kodėl pradėjo domėtis kinų ir lietuvių kalbomis.

Lapkričio 23 dieną Vilniaus universiteto Didžiojoje Auloje vyko Konfucijaus instituto šešerių metų jubiliejų vainikuojantis tradicinės kinų muzikos koncertas. Žiūrovus stebino žymiausi kūriniai, atliekami tradiciniais kiniškais ir klasikiniais vakarietiškais muzikos instrumentais. Lietuvoje studijuojančių muzikos specialybės studentų iš Kinijos pasirodymų atėjo pasiklausyti garbingi svečiai – ambasadorius Lietuvoje J.E. Wei Ruixing. Visus žiūrovus nepaprastai nustebino gausus kinų studentų choras sudainavęs lietuvišką liaudies dainą „Pempel, pempel“ bei Vilniaus universiteto studentai prisijungę kartu atlikti vieną žymiausių kinų dainų "茉莉花" (lt. Jazmino žiedas).

Lapkričio 24 dieną kinų kultūros savaitę užbaigė kaligrafijos kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė kaligrafė Geng Lin iš Liaoning universiteto. Dalyviai buvo supažindinti su kaligrafijos priemonėmis ir įvairiais rašymo stiliais. Po trumpos įžangos klaudytojai gavo progą išbandyti Han dinastijoje susiformavusį kaligrafijos stilių lìshū. Kaligrafė neatsitiktinai parinko hieroglifą 果 reiškiantį vaisių, tai lyg kiekvieno mūsų veiksmo rezultatas. Susirinkusieji džiaugiasi savo „vaisius“ galėję parsinešti namo bei dėkoja Geng Lin už nepamirštamą paskaitą. 

Kviečiame nepraleisti VU Konfucijaus instituto naujienų ir apsilankyti ateityje organizuojamuose renginiuose!

Kviečiame apsilankyti Lietuvos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A) sausio 20–balandžio 18 dienomis vykstančioje parodoje „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“.

Senasis Šilko kelias, kurio istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, buvo Rytų ir Vakarų kultūrinių, politinių bei ekonominių mainų arterija, kreipusi prekeivius upėmis, keliais, kalnų takeliais ir slėniais. Jis prasidėjo senovės Kinijoje, sujungė Centrinę bei Vakarų Aziją su Europa ir palei Šilko kelią besidriekiančiuose regionuose paliko daug istorinių lobių.

Parodoje „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ eksponuojama beveik šimtas eksponatų, siekiančių laikotarpį nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų ir atskleidžiančių tuometinę Rytų bei Vakarų kultūrų sąveiką regione, kuriame prasidėjo Šilko kelias. Šilko kelias darė poveikį tiek materialiniam, tiek kultūriniam žmonių gyvenimui. Europiečiams jis suteikė galimybę susipažinti su naujomis amatų technologijoms ir medžiagomis, kultūra ir religija. Kiniją taip pat pasiekė Europos įtaka: į Kiniją keliaudavo meno kūriniai, amatininkų dirbiniai, o per juos taip pat susipažinta su įvairiomis kultūromis ir religijomis.

Paroda surengta minint dvidešimt penktąsias Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių ryšių užmezgimo metines.

Lietuvos kultūros tarybos remiamas Rytų meno parodų ciklas tęsis beveik visus metus: vasario mėn. Vilniaus paveikslų galerijoje bus rodomi Nikolajaus Rericho Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai; kovo mėnesį Radvilų rūmų muziejuje pristatomos Ksenijos Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos; liepos mėnesį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – Japonų kaligrafijos paroda.

Plačiau skaitykite: http://www.ldm.lt/paroda-silko-kelias-senoji-kinijos-daile/  

Šių metų vasario 2–kovo 12 dienomis kviečiame apsilankyti Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojamoje parodoje „LUX ORIENTALIS. rytų meno kūriniai iš lietuvos dailės muziejaus rinkinių“.

Lietuvos dailės muziejaus Tolimųjų Rytų kūrinių kolekcija pradėta formuoti dar karo metais. Pirmosios japonų dailininkų sukurtos spalvotos medžio graviūros buvo įsigytos iš inžinieriaus ir architekto Algirdo Mošinskio (1905–1991), rinkusio meno kūrinius, senąsias knygas, žemėlapius. Tradiciniais kinų peizažų ritinėliais bei kaligrafinės tapybos pavyzdžiais muziejaus kolekciją papildė Vilniaus bernardinų rinkinys, kurį sudarė ilgametis Aidų redaktorius, poetas ir Rytų meno žinovas kunigas Leonardas Andriekus (Mažesniųjų brolių ordinas) (1914–2003), taip pat Australijos lietuvių visuomenės veikėjos Genovaitės Kazokienės (1924–2015) bei JAV gyvenančio išeivijos mecenato ir filantropo Leono Maskoliūno šeimos dovanotos kolekcijos.

Parodoje eksponuojami unikalūs ankstyvosios tradicinės Rytų tapybos pavyzdžiai. Žymus Mingų laikų dinastijos kinų dailininkas Šen Džou (1427–1509), „Kalnų gamtovaizdžio“ autorius, ištobulino peizažinę ritinėlių tapybą, reiškėsi kaligrafijos, poezijos srityse, stipriai paveikė vėlesnių kartų kinų menininkus. Kinas Jun Šouping (1633–1690) – Čingų dinastijos dailės autoritetas, intelektualas – tradicionalistas, ištobulinęs Sungų ir Juanų peizažo tapybos tradicijas, kūrė aukštojo gėlių ir paukščių žanro meno pavyzdžius, tapo Čangdžou stiliaus mokyklos pradininku, išpopuliarėjusiu visoje Kinijoje. Išskirtinė vieta ekspozicijoje tenka ir talentingo japonų dailininko Kano Tanjū (1602–1674), Kano tapytojų dinastijos tęsėjo tapybos kūriniui „Bambukai“. Tapydamas sumi-e, arba suibokuga technika (subtili tapyba tušu ant ryžių popieriaus ar šilko), šis įvairialypio talento Kano mokyklos atstovas pasiekė pripažinimą, tapo oficialiu šiogūnato dailininku. Kūryboje puoselėjo monochrominės tapybos tradiciją, minimaliomis priemonėmis sukurdavo meditatyvų ir užburiantį gamtovaizdį.

Plačiau skaitykite: http://www.ldm.lt/paroda-lux-orientalis-rytu-meno-kuriniai-is-lietuvos-dailes-muziejaus-rinkiniu/

Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas nuoširdžiai dėkodamas už bendradarbiavimą, palaikymą bei paramą į kinų Naujųjų metų šventę sukvietė gausų būrį garbių svečių, partnerių, kolegų ir bičiulių. Vasario 8 d. vakarą naujose instituto patalpose džiaugdamiesi nuveiktais darbais, dalindamiesi naujomis idėjomis ir siekiais dar kartą palydėjome senuosius ugninės Beždžionės ir sutikome Naujuosius ugninio Gaidžio metus.

 Savo apsilankymu mus pagerbė Vilniaus universiteto rektorius A.Žukauskas, Aplinkos ministras K. Navickas, Kinijos LR ambasados ministras patarėjas Ma Taotao, Švietimo viceministras G.Viliūnas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius S.Girdzijauskas, Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius E.Borisovas, akad. B.Juodka, VU bendruomenės atstovai, gimnazijų, kuriose dėstoma kinų kalba direktoriai, verslo atstovai, dėstytojai, kinų kultūros mylėtojai.

 Renginio metu už puikius studijų rezultatus 2016 metais ir aktyvų dalyvavimą VU Konfucijaus instituto veikloje Orientalistikos centro studentai sinologai - Gabrielė Eidėjūtė, Arūnė Kanovaitė ir Jonas Zavistanavičius buvo apdovanoti VU Konfucijaus instituto piniginėmis premijomis. 

Vasario 14d. 18h Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyks akad. A. Andrijausko paskaita "kinų meno tradicijos savitumas".
Paskaitoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į kinų dailės tradicijos savitumą plačioje lyginamosios analizės perspektyvoje. Pradžioje glaustai aptariamos kinų dailės ištakos, pagrindiniai istoriniai jos raidos etapai, sąsajos su įvairiomis kosmogoninėmis ir estetinėmis teorijomis. Ypatingas dėmesys skiriamas menų hierarchijai ir jų istorinėms metamorfozėms, išskiriami pagrindiniai estetiniai tradicinės kinų dailės principai, dailininkų santykis su jį supančiu gamtos pasauliu, įvairiais išoriniais ir vidiniais meninės kūrybos procesą įtakojančiais veiksniais, dėmesys įvairiems technologiniams kūrybos aspektams. 

Paskaitoje buvo apžvelgta skulptūros ir taikomosios dailės raida imperinėje Kinijoje. Didžiausias dėmesys skirtas Tang epochos (618–907) mažosios skulptūrinės plastikos keramikai, dekoruotai trijų spalvų glazūra (sancai), kurios ritualinė paskirtis glaudžiai siejasi su pomirtinio gyvenimo kultu, tekstilės, kostiumo ir juvelyrikos meninės formos ypatumams. Naudojant vaizdinę medžiagą, kaip kitos kultūros pažinimo priemonę, plačiau aptarti Tang dinastijos laikų sancai meistrų meno kūrinių personažų ir siužetinių scenų vaizdavimo būdai, kartu atskleidžiant kinų moterų kostiumo grožį, audinių raštus, ryškiausias papuošalų, įmantrių šukuosenų ir kosmetikos madų tendencijas.

Ši vykusi paskaita yra nemokamų renginių ciklo KINŲ MENO TRADICIJOS dalis – organizuojamo Vilniaus universiteto Konfucijaus institutui bendradarbiaujant su Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi. Renginys skirtas parodai „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“.