Sidebar

Tradicinėje kinų kultūroje ir mene kaligrafija užima išskirtinę vietą, todėl nieko stebėtino, jog mokslininkams, tyrinėtojams tai vis dar neišsiamiamas atradimų lobynas.  

Štai kovo mėn. 5 dieną doc. Loreta Poškaitė jau ne pirmą kartą mūsų institute pristato kiniškosios kaligrafijos istoriją. Šį kartą paskaitoje gilinomės į XX a. Kinijos kaligrafijos ypatumus, bandėme įžvelgti skirtingų moderniosios kaligrafijos krypčių savybes, grožėjomės avangardinio meno šedevrais.

avangardine kaligrafija

Kaligrafija, pasak pranešėjos, Kinijoje nuo seno buvo Kinijos elito praktika. Dar ir šiandien, moderniaisiais laikais, kaligrafija yra išskirtinai valdžios ir aukštų visuomenės atstovų užsiėmimas. Vakarai dėl negebėjimo perskaityti kaligrafiškai užrašyto teksto kinų kaligrafijos ilgai nesuprato ir tik pradėjo vertinti lygindami kaligrafiją su abstrakčiu menu. Tačiau tas santykis tarp kaligrafijos ir abstraktaus meno buvo dviprasmiškas. Juk kaligrafijos tikslas yra perteikti tekstą. Kita vertus, kaligrafijoje teksto tapatybė nuvertinama ir transformuojama į vizualinės prasmės ženklą. Taigi, šioje paskaitoje ir bandėme aiškintis, ar kaligrafija gali būti tapatinama su abstrakčiu menu.

Čia taip pat sužinojome apie XX a. išryškėjusias moderniosios kaligrafijos kryptis. Pirmoji, klasikinė kaligrafija, kuria buvo siekiama išsaugoti senąsias tradicijas. Antroji kryptis – neoklasikinė kaligrafija, kuri buvo pirmosios siekių tęsėja. XX a. 9-ąjame dešimtmetyje išryškėjo modernistinė tapybiška kaligrafija.  Pirmoji tokių darbų paroda buvo surengta 1985 metais. Nuo 1988 metų pradėjo plėtotis ketvirtoji kryptis – avangardinė kaligrafija, kuri ne tik ne eliminavo hieroglifų, bet, atvirkščiai, jų dekonstravimas suteikė rašmenims naują formą. Tokie menininkai kaip Xu Bing 徐冰 ir Gu Wenda谷文达, antirašto kūrėjai, atrado naują ryšį tarp kaligrafijos kaip semantinių prasmių sistemos ir vaizdo, kurį sukuria hieroglifų visuma.

Taigi, kaligrafija Kinijoje ir kaligrafiškumas daugiau nei 20 amžių, išlaikė klasikinių estetinių kanonų tęstinumą, o per amžių tėkmę įgavo naujus atspalvius, kurie itin ryškiai pasireiškė būtent XX a.

Džiaugiamės dideliu susidomėjimu ir laukiame jūsų kitose paskaitose.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos